Koncentruotis tik į vieną pomėgį – nepatartina
Anot neuromokslininkės dr. Romos Šiugždaitės, vaikų gabumai iš tiesų didžiąja dalimi yra paveldimi. Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad pomėgius vaikai įgyja, mat juos formuoja aplinka.
„Vaikai nėra tabula rasa, kaip manyta anksčiau. Žmogų iš dalies formuoja genai. Jie apsprendžia ne tik akių spalvą, ūgį, svorį ar kitas fizines savybes, bet taip pat lemia smegenų struktūrą, charakterio savybes, kognityvines funkcijas ir daro įtaką žmogaus pasirinkimams. Svarbu suprasti, kad visi vaikai yra skirtingi ir turi savitus pomėgius, savitą elgesį, mat auga skirtingomis sąlygomis – tėvai vaikus auklėja skirtingai, vaikai mokosi skirtingose mokyklose su skirtingais mokytojais ir panašiai“, – teigia mokslininkė.
Pasak jos, maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus asmuo gali tik atsižvelgęs ir į genų, ir aplinkos daromą poveikį. Būtent dėl to labai svarbu, kad vaikai surastų kas jiems sekasi ir kas jiems patinka. Pomėgių įvairovė ne tik gali suteikti daugiau galimybių vystyti savo potencialą bet ir renkantis ateities profesiją.
„Todėl reikėtų neriboti vaikų pomėgių. Atvirkščiai, reikėtų pasiūlyti kuo daugiau įvairovės, kad jie atrastų savo kelią, pajustų pasirinkimo laisvę ar net susikurtų naują pomėgį. Ypač jauname amžiuje, kai smegenų pakitimai yra drastiški, jas reiktų treniruoti visapusiškai. Nuo mažens atskleidus vaiko gabumus juos reikia skatinti ir stimuliuoti, tačiau koncentruojantis ties vienu pomėgiu riboja visapusišką smegenų formavimą“, – aiškino neuromokslininkė.
Jai pritaria ir leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas. Anot jo, nėra negabių vaikų, bet tik nedaugelis jų gali apimti įvairias sritis.
„Tėvai dažnai tikisi iš vaikų ypatingų gebėjimų ir pasiekimų iš visų sričių ir perspaudžia juos, o kiti leidžia pasirinkti tik vieną sritį, kur vaikas jaučiasi gabus. Vis tik, geriausia stiprinti stipriąsias vietas, leisti džiaugtis mokymusi, bet nepamiršti, kad pagrindinius, elementarius, bazinius gebėjimus iš kitų dalykų mokinys irgi turi įgauti“, – aiškino dr. S. Šabanovas.
Motyvacijos molekulė
Nors nemaža dalis tėvų ir pedagogų sako, kad šiais laikais vaikus sudominti kuo nors yra vis sunkiau, tačiau dr. R. Šiugždaitės manymu, tai padaryti ne tik galima, bet yra būtina. Anot jos, naujais dalykais sudominti yra paprasčiau, nei tais, kuriems vaikas neturėjo jokio polinkio arba jie jam nesiseka.
„Naujumo efektas labai gerai matosi, kai vaikai pasirenka pomėgį dėl įvairiausių priežasčių, o vėliau pamato, kad greito pirmo rezultato nebus ir susidomėjimas staigiai krenta. Kad to būtų išvengta, reikėtų ne tik paskatinti, motyvuoti ir atlyginti vaikui už jo pastangas“, – patarė mokslininkė.
Toks jos teiginys yra sietinas su dopaminu – medžiaga, kuri išsiskiria į smegenis kai teisingai atsakoma į užduotą klausimą ar išmokstama kažkas naujo. Kai dopaminas išsiskiria dideliais kiekiais, tai sukelia malonumo ir atlygio jausmus, kurie motyvuoja veiksmą pakartoti dar kartą. Todėl dalykai, kurie žmonėms patinka, kartojami daug kartų, o kartojant vis didinama motyvacija.
„Dopaminas yra vadinamas „motyvacijos molekule“, kuri skatina siekti to malonaus atlygio jausmo ir įgalinanti dėti visas pastangas, kurių reikia sėkmei“, – aiškino dr. R. Šiugždaitė ir pridūrė, kad geriausia strategija norint maksimaliai atskleisti vaiko galimybes, duodant vaikui bandyti skirtingus dalykus atsižvelgiant į tai, kad „užsikabintų“, kad pradėtų nuo pagal amžių tinkamų ir įveikiamų užduočių.
Mokslininkės teigimu, dopamino veikiama atlygio sistema taip pat gali padėti vaikui siekiant svajonių ir troškimų įgyvendinimo.
„Ilgalaikiai tikslai padeda nepasiduoti pasitaikius nesėkmėms kelyje, nes žinai atlygio skonį, kuris vis tiek bus, nors ir teks palaukti“, – akcentavo dr. R. Šiugždaitė.
Kaip sudominti vaikus?
Kad vaikus reikia sudominti jiems dėstomais dalykais, mano ir švietimo ekspertas dr. S. Šabanovas. Jo teigimu, mokant bet kokio dalyko būtina mokinį sudominti, bet tikrai nereikia jo linksminti.
„Sudominimui gali pakakti ir 3 minučių pamokos laiko, bet dėl jų mokinys labiau įsitrauks ir galės pasiekti daug daugiau, negu be to papildomo paskatinimo, kuris skatina pasistengti“, – sakė „Šviesos“ ekspertas.
Jo manymu, itin būtina prisiminti, kad mokyme/si procesas – labai svarbi sudedamoji dalis. Todėl turi būti derinamas reguliarus ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys. Be to, dr. S. Šabanovas ragina nepamiršti ne tik pagirti, bet ir nebijoti pasakyti, kur galima buvo darbą atlikti geriau.
„Konstruktyvi kritika – vienas iš asmeninio tobulėjimo kertinių pamatų ramsčių. Žinoma, ugdant universalią asmenybė turėtų būti išnaudojamos ir įvairios mokymo priemonės, kurios suteikia galimybę mokytis išnaudojant vaiko pomėgius ir stiprybes“, – tikino socialinių mokslų daktaras.
Niekada ne vėlu
Žmogui mokantis, smegenys ne tik apdoroja gaunamą informaciją, bet ir kuria naujas bei užtvirtina jau susiformavusias smegenų jungtis. Kuo stipresnės tos jungtys, tuo greičiau ir efektyviau informacija priimama. Todėl ankstyvoje vaikystėje mokydamiesi naujų dalykų, vaikai juos kartoja daug kartų, taip sutvirtindami svarbias smegenų jungtis. Tiesa, su amžiumi naujus gebėjimus išvystyti tampa vis sunkiau.
„Pavyzdžiui, vaikystėje išmokti naują kalbą atrodo niekai, o senatvėje jau sunkiau atsiminti naujus žodžius ir pan. Vis dėlto, matyt, nėra gebėjimų, kurių negalima būtų išvystyti ir vėliau. Mūsų smegenys plastiškos ir keičiasi visą gyvenimą, net kai mes ilsimės, todėl patariama jas treniruoti mokantis naujų dalykų, aktyviai ilsintis ir laikantis kokybiško miego režimo“, – aiškina dr. R. Šiugždaitė.
Anot jos, būtent vaikystėje išmokti nuolatinio žingeidumo, aktyvaus poilsio, sveikos mitybos ir kokybiškos miego įgūdžiai gali atitolinti senatvines smegenų ligas ir padidinti atsparumą kintančioms gyvenimo situacijoms.
Dr. S. Šabanovas, savo ruožtu, pridūrė, kad ir vaikai, ir suaugusieji mokosi net ir tuomet, kai to nenori.
„Mokomės neigdami ar nepastebėdami paties mokymosi – visą gyvenimą. Kitaip tariant, savo smegenis treniruojame nuolat. Geriau pagalvoję, matyt, pastebėtume, kad jos prisitaikė ir tai, kas seniau buvo sudėtinga, tapo gerokai lengviau įveikiama“, – apibendrino švietimo ekspertas.
