„Žaidžiant yra sukuriama laisva, saugi erdvė, o taip yra lengviau įsisąmoninti net ir sudėtingus dalykus. Pamokų pradžioje padeda improvizaciniai žaidimai, kurie leisdavo moksleiviams atsipalaiduoti, o svarbiausia – skatindavo juoktis“, – pasakoja Indrė, kuri neseniai kartu su Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos penktokais dalyvavo programoje „Tyrinėjimo menas Vilniuje“.
Programa „Tyrinėjimo menas Vilniuje“ yra skirta padėti mokiniams ir mokytojams įgyvendinti gilų mokymosi procesą, kuris stiprina kūrybingumą ir kritinį mąstymą, žinių pritaikomumą ir išliekamumą, padeda sukurti dialogu, bendradarbiavimu pagrįstus santykius, stiprinti bendruomeninius ryšius mokykloje.
Su Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos mokiniais dirbusi „Kūrybinių jungčių“ kurianti praktikė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė teigia, kad per juoką taip pat yra kur kas lengviau susidraugauti: „Žaidimai suartina, padeda užmegzti santykį. Taip pat stengiausi pastebėti kiekvieną vaiką, matyti, su kokia nuotaika jis ateina į mokyklą, kas jam sekasi, o kas nelabai, ir taip stiprindama mūsų ryšį, įtraukiau vaikus į veiklas“.
Ėmė laisviau bendrauti lietuviškai
Pranciškaus Skorinos gimnazijos penktokai projekto „Tyrinėjimo menas“ metu sukūrė virtualią knygą „Skaičių istorijos“, kurioje patalpino jų pačių sukurtas pasakas apie skaičius ir matematines mįsles, o knygą iliustravo skaičių, pagamintų iš buityje rastų daiktų, paveikslėliais.
Kuriant knygą, buvo integruoti matematikos, dailės, technologijų ir lietuvių kalbos dalykai. Pastarosios naudojimas projekto metu buvo ypač svarbus, mat Pranciškaus Skorinos gimnazijoje vaikai yra mokomi baltarusių kalba.
Kalbos barjeras I. Mickevičiūtės-Petrauskienės negąsdino, nes ji kalba ir rusiškai, tačiau klounė teigia, kad ir patys vaikai greitai atsipalaidavo ir vis dažniau prašnekdavo lietuviškai:
„Mus sujungė ir tai, kad aš ne visiškai puikiai moku rusų kalbą, o ir jie lietuviškai taip pat kalba su klaidelėmis, tad palaikėme ir padėjome vieni kitiems. Kadangi vaikai nejautė vertinimo, o atvirkščiai – skatinimą, jie po truputį, galbūt patys to nė nejausdami, pradėjo kalbėti lietuviškai, negalvodami, ar taisyklingai tai daro.
Net ir klasės mokytojos projekto pabaigoje pripažino, kad vaikai drąsiau kalba lietuviškai, kad jų žodynas yra prasiplėtęs, pagerėjęs jų raštingumas. Manau, taip nutiko, nes moksleiviai nebijojo klysti, o klaidos mokymosi procese juk yra gerai – mes iš jų mokomės. Tai man, kaip kūrėjai, ir patiems vaikams yra labai didelis įvertinimas“, – džiaugiasi aktorė.
I. Mickevičiūtė-Petrauskienė pasakoja, kad dar vienas projekto iššūkis buvo bendravimas su įjungtomis kameromis – pradžioje beveik visi vaikai jų nenaudojo.
„Aš dėl to šiek tiek liūdėjau, tačiau girdėdama vaikų intonacijas, jų juoką, natūraliai nusiraminau, nes supratau, kad ryšys yra užmegztas. Bet į projekto pabaigą bendraujančių su vaizdu padaugėjo. O taip pat ne vienas moksleivis užsiminė, kad naujai pažino savo klasės draugus, išgirdo jų nuomones. Manau, taip nutiko todėl, kad jie pradėjo daugiau dirbti grupėse ir jautėsi laisvai“, – tikina Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.
Derino kūrybą ir tiksliuosius mokslus
Kuriančio praktiko – muzikanto Martyno Garbačo kuruojama Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos penktokų klasė, pasitelkdama kūrybą, mokėsi matematikos, finansinio raštingumo bei technologijų.
„Generuojant idėjas, moksleiviai užsiminė, kad jiems trūksta erdvės poilsiui. Kitos sesijos metu bandėme „išgvildenti“, kaip galėtų atrodyti ta erdvė: kokios spalvos, emocijos joje vyrautų. Šias emocijas mums pavyko atskleisti, piešiant ir klausantis įvairių stilių muzikos. Vėliau su vaikais pasidalinau kelių elektroninių parduotuvių adresais ir pakviečiau išsirinkti pirkinius, kuriuos jie norėtų matyti savo erdvėje.
Skaičiavome „norų“ biudžetą ir paaiškėjus, kad jis stipriai per didelis, mokėmės atsirinkti, kokių daiktų mums tikrai reikia. Prisiminėme finansinio raštingumo formulę, kurioje 50 proc. visų savo pajamų reikėtų skirti būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – malonioms išlaidoms, o likę 20 proc. turėtų būti skirti taupyti ir investuoti. O galiausiai sprendėme, kokios veiklos galėtų vykti naujojoje erdvėje“, – prisimena Martynas.
Erdvei jau paskirta patalpa
S. Stanevičiaus progimnazijoje „Tyrinėjimo menas Vilniuje“ komanda sugeneravo 11 skirtingų idėjų, kurias galima paversti veiklomis kūrybinio poilsio erdvėje. Iš jų buvo atrinktos trys geriausios, kurios tapo bendru mokytojų ir mokinių suburtų komandų kūrybos rezultatu.
„Šios veiklos yra Kneipo terapijos pojūčių takas, „Nusiraminimo kampelis“, kuriame skambėtų raminanti muzika ir vyrautų malonūs kvapai, bei „Susitikimai su žymiais žmonėmis“ – realiais ar iš istorijos vadovėlių. O taip pat šioje patalpoje galėtų vykti ir daug kitokių aktyvių ar ramesnių veiklų, tereikia klasėms ją rezervuoti“, – rezultatu dalinasi projekto dalyvis.
Anot Martyno, kadangi visas darbas vyko nuotoliniu būdu, nebuvo galimybės realiai prisiliesti prie būsimos erdvės kūrimo, tačiau buvo atlikti jos projektavimo bei planavimo darbai, o erdvės įkūrimo darbai laukia atlaisvėjus karantinui, juolab šiai erdvei jau yra paskirta patalpa.
Nauda moksleiviams akivaizdi
Kadangi penkta klasė vaikams yra pereinamasis etapas, didžioji dalis projekte dalyvavusių Simono Stanevičiaus progimnazijos penktos klasės mokinių iki projekto buvo nepažįstami, artimesnei pažinčiai trukdė ir karantino apribojimai. Taigi projektas natūraliai iškėlė dar vieną tikslą – susipažinti ir susidraugauti.
„Projekto pradžioje mokiniai buvo įvardyti kaip konkurencingi, į lyderystę linkę individualistai. Tai atsispindėjo ir projekto eigoje, tačiau norint geresnių rezultatų, moksleiviai turėjo prisitaikyti, dirbti komandoje ir siekti ne tik asmeninių, bet ir bendrų tikslų. Nors buvo ir tokių, kurie iki pat projekto pabaigos liko tylūs stebėtojai, net ir jie pabrėžė projekto naudą sau bei visai klasei ir įvardijo, jog tokio pobūdžio kūrybinės sesijos labiau įtraukia nei paprastos pamokos bei skatina norą jose dalyvauti“, – tikina M. Garbačas.
Taip pat dauguma mokinių atskleidė, kad po šio projekto tapo drąsesni ir išmoko aiškiau reikšti mintis. Sėkmę lėmė ir didesnis pasitikėjimas klasės draugais bei mokytojais. Projekto pabaigoje mokiniai įvardijo, kad klasė tapo labiau vieninga, pamokų metu mokiniai daugiau bendradarbiauja tarpusavyje, labiau įsiklauso vieni į kitų nuomonę, o kai kurie netgi rado naujų draugų.
Projektą „Tyrinėjimo menas Vilniuje“ organizuoja asociacija „Kūrybinės jungtys“ drauge su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vilniaus švietimo pažangos centru. „Kūrybinės jungtys“ yra asociacija, vienijanti kultūros ir kūrybinio lauko profesionalus, kuriančius praktikus, gebančius kurti mokymosi procesus ir įgyvendinti pokyčius kultūros ir švietimo organizacijose. „Kūrybinės jungtys“ veikia nuo 2014-ųjų metų, įgyvendina tęstines kūrėjų partnerystes su mokyklomis, kultūros organizacijomis, vaikų ir jaunimo dienos centrais.
