– Kokiuose projektuose dalyvaujate ir kodėl?
– Kartu su auklėtiniais surinkome apie 100 knygelių pabėgėlių imigrantų vaikams, atvykusiems į Lietuvą. Dalyvavome "Vaikų svajonių Kūdikių projekte" ir kartu surinkę pinigus išpildėme šešias svajones – nupirkome maitinimo kėdutes.
Planuose yra daugiau projektų, kuriuose vaikai norėtų dalyvauti: apsilankyti beglobių gyvūnų prieglaudose, vaikų globos namuose ar SOS vaikų kaimelyje turėti bendrą veiklą. Idėjų tikrai turime, tik pandemija gerokai visa tai apribojusi.
– Kodėl pasirinkote dalyvauti "Vaikų svajonių" projekte?
– Apie šį projektą papasakojo ir dalyvauti pasiūlė klasės tėvų bendruomenė. Nors ir vaikai patys domėjosi įvairiomis savanorystėmis – taip tiesiog sutapo. Klasės valandėlių metu mes su vaikais kalbėjomės apie tai, kad ne dėl pažymių mes mokomės ir pažymiai neapsprendžia mūsų pačių, kokie mes žmonės esame. Iš šios kalbos išplaukė, kad gerais žmonėmis mes tampame dėl savo darbų, charakterio savybių ir empatijos.
– Ko jūs, kaip klasės auklėtojas, siekiate skatindamas vaikus dalyvauti tokiuose projektuose?
– Man yra svarbiausia, kad vaikai užaugtų gerais žmonėmis. Ne žodžiais, o darbais mes parodome, kokie mes esame. Žodžiais mes galime save apibūdinti kaip labai puikūs, „faini“, pažymiai gali parodyti, kad mes esame labai protingi. Bet tik per santykius viskas turi būti kuriama: gerais darbais gyvenant visuomenėje.
Svarbiausia yra kaip mes, būdami skirtingi, sugebame gerbti ir mylėti vienas kitą – kitaip nebūsime vieninga klasė, šalis, tauta, visuomenė.
– Kaip jaučiatės, kai jūsų auklėtiniai dalyvauja tokiuose projektuose?
– Pirmiausia, aš jaučiuosi išgirstas. Kartais tikrai sunku mokytojams būti išgirstiems, nes atrodo, kalbi, kalbi, bet tavęs niekas negirdi. O tokiais atvejais, aš jaučiu, kad vaikai mane girdi – taip mes visi kartu galime daug pasiekti ir nuveikti, nes esame atviri vienas kitam.
– Kaip vaikai jaučiasi įsitraukdami į projektus, ką jie išgyvena?
– Vaikai tiesiogiai to nepasako, tačiau aš matau, kad jie noriai dalyvauja ir džiaugiasi, būdami to dalimi. Dalyvaudami vaikai augina savyje empatiją, atsiranda noras rūpintis, atjautos ir solidarumo jausmas.
"Vaikų svajonių" kūdikiams vaikai maitinimo kėdutes pirko iš savo sutaupytų dienpinigių – ne kiekvienas vaikas galėtų lengvai atiduoti savo santaupas. Dovanodami knygeles imigrantų vaikams jie teiravosi, gal dar kažką galėtų padovanoti – kartu su knygomis jie dovanojo ir dėliones, žaidimus, spalvinimo knygeles. Aš pats labai daug išmokstu iš vaikų – tuo man ir patinka darbas mokykloje.
– Kaip manote, ar vaikams verta dalyvauti tokiuose projektuose?
– Be abejonės verta, nes tai augina, keičia, formuoja mus ir leidžia pasijusti visuomenės ar bendruomenės nariu, padeda ieškoti savęs. Normalu, jog kiekvienas žmogus nori save įprasminti ir ypatingai paaugliai pradeda ieškoti savo bendraminčių, su kuriais kartu nori daryti prasmingus darbus.
Aš, kaip mokytojas, labai skatinu vaikų sąmoningumą. Dalyvavimas tokiuose projektuose skatina mąstyti, kodėl aš noriu dalyvauti ir ką man tai duos. Dar vienas svarbus dalykas – dažnai mokykloje ir visuomenėje mes esame individualistai.
Dalyvaujant projektuose, išeinama iš komforto zonos, nes privalome būti komanda ir gyventi visuomenėje, kurioje visi esame labai skirtingi, bet kartu ir labai panašūs.
