Net 58-iose Kauno savivaldybės ir privačiose įstaigose mokosi 13,2 tūkst. pradinukų, beveik 19 tūkst. penktokų–vienuoliktokų ir gerokai per 2 tūkst. dvyliktokų.
Artėjant mokslo metų pabaigai ir sprendžiant, kaip mokytis paskutinius kelis mėnesius, apie tai savivaldybės atstovai nuomonės klausė ir pedagogų, ir mokinių bei jų tėvų.
Buvo nutarta, kad į mokyklas grįš pradinių klasių mokiniai, kuriems periodiškai bus atliekami greitieji COVID-19 testai, 5–11 klasių moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, dvyliktokams suteikta galimybė pasiskiepyti ir tokiu atveju jie taip pat gali mokytis mokymo įstaigose.
Kauno S.Daukanto progimnazijos direktorė Jekaterina Juknevičienė atvirai papasakojo, su kokiais sunkumais susiduria ir mokiniai, ir pedagogai šiuo sunkiu laikotarpiu ir kodėl kai kurie penktokai bei vyresnių klasių mokiniai vis dėlto lanko mokymo įstaigas.
– Kaip į tai, kad grįžti į mokyklą pradinukai galės tik jei sutiks atlikti COVID-19 testus, reagavo mokinių tėvai ir ar buvo tokių, kurie tai daryti atsisakė? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Juknevičienės.
– Į progimnaziją vaikai grįžo balandžio 26 dieną. Prieš tai jų tėvų klausėme, ar jie neprieštarautų, kad vaikai eitų į mokyklą, bet būtų testuojami. 90 procentų tėvų sutiko, kad vaikai periodiškai būtų tiriami. Dabar iš 360 pradinukų mokosi 324 mokiniai.
Kad testai reikalingi, patyrėme patys. Vienoje klasėje atliekant pirmąjį testą buvo nustatyta, kad vienas mokinys serga koronavirusu. Dėl to dviem savaitėms izoliavosi viena klasė, vaikai mokosi nuotoliniu būdu.
Grįžti į progimnaziją vaikai labai norėjo, pirmąją dieną lyg mokslo metų pradžioje ne vienas atnešė gėlių.
Mokiniai pasiilgę bendravimo, todėl mes nuolat turime stebėti, kad jie nesibūriuotų, kad nebūtų artimų kontaktų. Panaši situacija ir kitose Kauno mokyklose.
– Ar vaikai nebijo, kai jiems patiems iš nosies reikia imti mėginius?
– Iš pradžių buvo nemažai nerimo. Pirmą kartą mums padėjo visuomenės sveikatos specialistės, progimnazijos socialinės darbuotojos, jos sugebėjo vaikus nuraminti ir sudominti mėginių ėmimo procedūra. Praėjusią savaitę testai buvo atliekami antrą kartą, viskas vyko sklandžiai.
Taip pat nuo koronaviruso jau pasiskiepijo beveik visi progimnazijos darbuotojai. Tie, kurie to daryti nenori, taip pat nuolat atlieka testus.
– Kaip mokosi tie 56 vaikai, kurių tėvai nesutiko, kad jiems būtų atliekami testai? Kaip vertinate tėvų piketus, kuriuose jie tvirtina, kad verčiant testuotis pažeidžiamos asmens teisės, o vaikai yra eksperimento objektai?
– Tie vaikai mokosi nuotoliniu būdu, prisijungia prie mokykloje vykstančių pamokų. Pedagogai jiems turi skirti papildomo dėmesio, tikrinti, ar jie suprato užduotis ir jas įvykdė, nors už tai didesnio atlygio negauna.
Aš pati tikiu mokslo pasiekimais ir skiepijausi. Žinoma, mes visi turime teisę apsispręsti, kaip elgtis. Bet kokių nors konkrečių argumentų, kodėl tai gali pakenkti, neteko išgirsti. Dabar informacijos gausybėje yra nemažai melagienų. Reikėtų kuo daugiau kritinio mąstymo, kad atskirtume, kas yra tiesa, o kas – melas.
– 5–8 klasių mokiniai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu. Ar, jūsų nuomone, toks mokymosi būdas pablogino žinių kokybę?
– Tyrimai rodo, kad tik labai nedideliam procentui mokinių tinka nuotolinis mokymasis, jie sugeba mokytis savarankiškai. Didesnei daliai tai daryti sunku. Didžiausi iššūkiai buvo pirmojo karantino metu, kai ir vaikai, ir tėvai, ir pedagogai turėjo priprasti prie nuotolinio mokymosi.
Šiuo metu progimnazijoje jau vyksta visos visavertės pamokos. Kad vaikai nebūtų tarsi burbule, rengiami ir nuotoliniai edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su įvairiais įdomiais žmonėmis. Vis dėlto dalies mokinių pažymiai labai prasti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šių metų pradžioje nusprendė, kad tie paaugliai, kurie nesugeba sukaupti dėmesio, nesimoko ar neturi tam sąlygų, kurių pažymiai labai prasti, gali mokytis mokyklose. Mūsų progimnaziją lanko 20 tokių 5–8 klasių mokinių. Kiekvienoje klasėje būna po kelis vaikus.
Mes, kaip viena iš 30 geriausių Lietuvos mokyklų, esame aprūpinti labai geromis priemonėmis. Tie vaikai, užsidėję ausines ir prisijungę prie kompiuterių bei vaizdo kamerų, kurios yra visose klasėse, mokosi su kitais bendraklasiais gimnazijoje, bet per atstumą. Kaip jie mokosi, stebi ir kontroliuoja socialiniai pedagogai. Taip mokiniams lengviau sukaupti dėmesį, išsėdėti visą pamoką, priprasti prie disciplinos. Tikimės, kad šie vaikai pasivys bendraklasius ir jų pažymiai taps geresni.
– O kokia yra mokinių emocinė ir psichologinė būklė?
– Karantinas visus paveikė emociškai, visi yra pavargę. Kadangi vaikai kur kas daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, padaugėjo internetinių patyčių.
Ypač jautrūs yra paaugliai, kuriems svarbi aplinkinių nuomonė ir kurie ypač jautriai reaguoja į kritiką. Būna, kad nuotolinių pamokų metu mokytojai mato tik vaiko pakaušį, nes jis nenori rodyti savo veido, bijo, kad iš jo bus tyčiojamasi.
Pedagogams ir tėvams atsirado naujų iššūkių, kaip pastebėti patyčias ir kuo anksčiau joms užkirsti kelią.
– Nors progimnazijoje abiturientai nesimoko, kaip vertinate tai, kad jie mokslo metus baigs ne nuotoliniu būdu?
– Mūsų progimnazijoje šiais mokslo metais priimta 915 mokinių. Jei mokytis į mokyklą būtų grįžę ir vyresnių klasių mokiniai, užtikrinti visų saugumo tikrai nebūtų jokių galimybių. Tokia pat situacija visose Kauno progimnazijose ir gimnazijose. Užtikrinti saugumo, jei mokytųsi visi, nebūtų įmanoma.
Tai, kad mokslo metus mokyklose baigs dvyliktokai, vertinu palankiai. Atsižvelgiant į progimnazijų praktiką, kai mokiniai, kuriems mokytis namuose sekasi sunkiai ir daugiau disciplinos bei žinių jie gauna atėję į mokymo įstaigą, manau, kad ir abiturientams naudingiau likusius mokslo metus baigti mokantis tiesiogiai, gauti konsultacijas iš pedagogų tiesiogiai.
