Problemos mąstas didžiulis
Renginys skirtas paminėti savaitei apie vaikystę, kurią temdo tėvų alkoholio vartojimas, bei atkreipti dėmesį į problemas su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys vaikai, skatinti jiems padėti, ieškoti bei sulaukti pagalbos.
„Nors bendra alkoholio vartojimo tendencija Lietuvoje yra mažėjanti, bet problemos mastas išlieka išties didelis ir paliečia ne tik alkoholio vartotojus, bet ir jų artimuosius, ypač labiausiai pažeidžiamus – vaikus, – kalbėjo renginį pradėjusi Departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. – Mūsų siekis yra, kad suaugę gebėtų atpažinti pagalbos ieškantį vaiką ir ją pasiūlytų“.
Departamento duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje, 50 proc. vaikų girdėjo, kaip tėvai pykstasi dėl alkoholio vartojimo, 44 proc. galvojo, kad vienas iš tėvų turi alkoholio vartojimo problemų, 30 proc. bandė skatinti tėtį ar mamą atsisakyti alkoholio vartojimo.
2020 m. Departamento vykdyto mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų tyrimo duomenimis, 74 proc. tėvų, augindami vaikus, vartojo arba vartoja alkoholį, o 67 proc. tai darė prie savo vaikų. G.Belian pažymėjo, kad vaikai ieško pagalbos, 2019 metų duomenimis 6162 vaikai ir paaugliai skambino į „Vaikų liniją“ ir kalbėjosi dėl santykių su tėvais, liūdesio, prislėgtumo, baimės, nerimo ir vienišumo jausmų.
Pagalba turi būti kompleksiška
Pristatydama „Vaikystė šešėlyje“ iniciatyvą, jos pradžią ir šešerius metus vykdytą socialinę kampaniją, Eglė Degutienė, buvusi organizacijos „Mentor Lietuva“ vadovė, taip pat akcentavo šios problemos aktualumą, dalinosi 2017 – 2018 m. Departamento ir „Mentor Lietuva“ apklausos duomenimis, žymių žmonių istorijomis ir liudijimais, kurie patvirtina, kad kuo žalingesnis tėvų alkoholio vartojimas, tuo su didesnėmis problemomis susiduriama.
Pagalbos galimybes vaikams Lietuvoje apžvelgė ir renginyje pasisakiusi Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė, Všį „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė Nijolė Goštautaitė Midttun. Ji akcentavo tiek valstybės, savivaldybės institucijų ir įstaigų, tiek nevyriausybinių organizacijų indėlį dirbant su priklausomų tėvų vaikais, pabrėždama teikiamų paslaugų kompleksiškumo ir kokybės svarbą
Renginyje buvo akcentuojama, kad priklausomų nuo alkoholio tėvų vaikai dažnai turi sveikatos sutrikimų, minčių apie savižudybę, didesnį polinkį į priklausomybes, jiems dažniau pasireiškia depresijos bei nerimo simptomai, jie pasižymi empatijos trūkumu, susilpnėjusia socialine adaptacija bei tarpasmeniniu prisitaikymu, žema saviverte ir noru kontroliuoti, valdyti supančią aplinką.
Žala nematoma plika akimi
Jurgita Jankūnaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, pasidalino Pagalbos vaikams linijos praktinio darbo aspektais bei pagalbos vaikams galimybėmis, pabrėždama, kad visada yra išlaikomas skambinančio į liniją vaiko anonimiškumas.
Dažniausiai į Pagalbos vaikams liniją kreipiasi 11-15 m. vaikai dėl smurto šeimoje, taip pat jie dalijasi mintimis apie santykius jiems labai svarbūs yra santykiai su tėvais.
Tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu žalos vaikui kontekste praktine Mobiliųjų komandų darbo patirtimi, bei kartu su prof. Ilona Tamutiene atlikto mokslinio tyrimo rezultatais dalinosi Birutė Peištarė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Ji akcentavo, kad tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo žala yra vadinama „paslėpta žala“, kuri plika akimi nematoma, bet palieka pasekmes visam gyvenimui. Įrodyta, kad žalojančios vaikystės patirtys gali būti prilyginamos toksiniam stresui.
Renginyje akcentuotas ir pagalbos visai šeimai teikimas. Al-anon ir Al-ateen savipagalbos grupės atstovė pabrėžė, kad šiuo sudėtingu visuotinio karantino metu, paslaugos vaikams ir jų šeimos nariams persikėlė į virtualia erdvę, taip sudaromos galimybės savipagalbos grupės nuotoliniuose susitikimuose dalyvauti visiems norintiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Programos „Kurk Lietuvai“ komandos narės Monika Budrytė, Julija Jankaitė ir Guostė Suchadolskienė pristatė projektą „Pagalba nuo alkoholio priklausomybės kenčiančių asmenų artimiesiems“, apibūdino kopriklausomų vaikų paveikslą bei pristatė pagalbos galimybes priklausomų šeimų artimiesiems, kurios greitu metu bus prieinamos nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“.
„Kiekvienas galime išklausyti, išgirsti, suteikti dėmesio ir rūpesčio. Mes galime padėti vaikams užaugti labiau savarankiškais, nepriklausomais, įgyti tvirtesnius socialinius įgūdžius, lengviau įveikti emocinius sunkumus“, – apibendrindama renginį pažymėjo Gražina Belian.
Nors ir esančios šešėlyje, nematomos, bet alkoholio problemos šeimoje kuria aplinką, kuri griauna būsimo suaugusiojo ateitį, o nesprendžiamos problemos niekur nedingsta ir lydi visą gyvenimą. Siekime, kad kiekvienas suaugęs gebėtų atpažinti pagalbos ieškantį vaiką ir ją pasiūlytų.
Renginio „Vaikystė šešėlyje: aš šalia, atpažink mane!“ lektorių pranešimai:
- „Vaikystė šešėlyje“ iniciatyvos pradžia: kas ir kodėl?“ – iniciatyvos pradininkė, buvusi organizacijos „Mentor Lietuva“ vadovė, Eglė Degutienė,
- Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė, Všį „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė Nijolė Goštautaitė Midttun – „Pagalba vaikams, kurių šeimos nariai alkoholį vartoja žalingai“,
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Birutė Peištarė – „Tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu žalą vaikui ir pagalbos galimybes“ ir Jurgita Jankūnaitė – „Pagalbos vaikams linijos praktika“,
- Programos „Kurk Lietuvai“ komandos narės Monika Budrytė, Julija Jankaitė ir Guostė Suchadolskienė pristatė projektą „Pagalba nuo alkoholio priklausomybės kenčiančių asmenų artimiesiems“.
Departamentas kviečia aktyviai prisidėti prie savaitės apie vaikystę, kurią temdo tėvų alkoholio vartojimas, minėjimo bei dalintis parengta informacine medžiaga, kurią rasite čia
