Būtinų vitaminų vaikams sąrašas: paaiškino, kaip žinoti, kurių per daug, o kurių trūksta

„Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat ir COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimynos sveikata. Dauguma savo vaikams perka vitaminą C, D, B grupės vitaminus, magnio ir kalcio preparatus.

Tačiau vis dar neturime įpročio prieš vartojant vitaminus atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kokių medžiagų mūsų vaiko organizmui iš tiesų trūksta. O tai daryti verta, nes net ir „nekaltų“ papildų perdozavimas gali atnešti žalos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Atšalus orams, tėvai nusprendžia vaikų imunitetą stiprinti įvairiausiais preparatais, dėl jų konsultuojasi ir atėję į vaistinę. Anot R. Janulytės, vaikų imunitetui labai svarbu vitaminai A ir D bei Omega 3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose. Augantiems vaikams svarbu užtikrinti ir papildomas kalcio bei magnio, vitamino C, B6 ir B12 atsargas, kurios padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad reikia vengti perdozavimo – vartojant bent kelis skirtingus preparatus, reiktų atkreipti dėmesį, ar neviršijama rekomenduojama paros norma.

„Geležies turinčius preparatus derėtų vartoti tik tuo atveju, jeigu nustatytas jos trūkumas, kitu atveju stipriai pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė – pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Ilgą laiką perdozuojant geležies preparatų, geležis kaupiasi vidaus organuose ir gali sukelti negrįžtamą kepenų pažeidimą.

Perdozavus vitamino A gali skaudėti galvą, suprastėti rega, varginti nuovargis, kaulų ir sąnarių skausmas, dingsta apetitas, vartojant per daug vitamino E sutrinka kraujo krešėjimas, todėl atsiranda vidinio kraujavimo rizika, B grupės vitaminų perdozavimas sukelia alergines reakcijas – odos bėrimą, niežulį ir paraudimą, edemą, karščio bangas“, – pažymi R. Janulytė.

Pasak vaistininkės, populiariausias yra vitaminas D vaikams, jis reikalingas kalciui įsisavinti, padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą. Skaičiuojama, kad vitamino D norma vaikams, kūdikiams ir paaugliams turėtų būti ne mažesnė kaip 400 TV (10 µg). Motinos piene vitamino D kiekis siekia 25-78 TV/l, todėl net ir žindomiems kūdikiams šio vitamino gali nepakakti.

„Šiuo metu maždaug milijardui pasaulio gyventojų nustatytas mažesnis negu optimalus vitamino D kiekis kraujyje, o vaikams jis ypač reikalingas. Jis naudingas kaulams, padeda reguliuoti magnio kiekį, jo reikia ir ląstelių dalijimuisi. Nors įprastai vitaminas D imamas šluoti nuo vaistinių lentynų šaltuoju metų laiku – vaikams patarčiau jį duoti ištisus metus“, – sako R. Janulytė.

Jei vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka jo miegas, vaikas tampa pasyvus, anot vaistininkės, greičiausiai jam trūksta vitamino D. Net gausus prakaitavimas gali būti vitamino trūkumo signalas. Natūraliai vitaminas D gaminamas žmogaus odos ląstelėse melanocituose veikiant UV spinduliams, taip pat nedidelį kiekį vitamino D galima gauti valgant riebią žuvį, kiaušinius ir sūrį.

Vitamino C trūkumą vaiko organizmui išduoda:

Vitamino B trūkumas pasireiškia:

Dažnai alergijas sukelia B grupės vitaminai vaikams, bičių produktai bei vitaminas C, tad kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

„Vitaminas C vaiką apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio, reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi įtakos vaiko psichikai. Jis padeda pasigaminti reikiamam kiekiui kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Vitaminas C taip pat gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos“, – vardija R. Janulytė.

Vitamino C perdozavimas – daugiau nei 400 mg iki 3 metų, 650 mg 4-8 metų, 1200 mg 9-14 metų per dieną – gali sukelti viduriavimą, skrandžio skausmą, pykinimą, gali skatinti inkstų akmenų susidarymą. Be to, askorbo rūgštis ardo dantų emalį ir dirgina skrandžio gleivinę.

Kalcis yra pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga, todėl svarbu, kad jo netrūktų vaikų ir paauglių maiste. Vaistininkės teigimu, jis reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams. Per dieną vaikui jo reikia nuo 700 iki 1300 mg priklausomai nuo amžiaus.

Kalcio trūkumas pasireiškia:

Per didelis jo kiekis didina inkstų akmenų formavimosi riziką, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir netgi silpnina kaulus. Be to, kalcio perteklius neleidžia organizmui pasisavinti kaulams taip pat reikalingo magnio, kurio vaikai turėtu gauti nuo 80 mg iki 360 mg priklausomai nuo amžiaus.

Kalcio bei magnio galima gauti ir natūraliais būdais. Kalcio yra piene ir jo gaminiuose, taip pat brokoliuose, špinatuose, petražolėse ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, džiovintuose vaisiuose, lašišoje. Daugiausiai magnio randama moliūgų sėklose, migdoluose, špinatuose, juodajame šokolade.

„Jei atžala su maistu negauna reikiamo vitaminų ir mineralų kiekio, multivitaminai vaikams ar kiti kompleksiniai vitaminai gali būti puikis išeitis. Be to, jų yra pačių įvairiausių formų – nuo įprastų kapsulių iki saldžių guminukų. Daugumą vitaminų geriausia vaikams duoti iš karto po pusryčių, išskyrus kalcio preparatus, kurie geriausiai pasisavinami vakare. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar vaikas nėra alergiškas, tokiu atveju papildų sudėtyje neturėtų būti cheminių dažiklių bei skoninių medžiagų“, – akcentuoja specialistė.

Vitaminus, anot jos, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trijų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti. Vėliau – galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus. Be to, visais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris geriausiai įvertintų, kokių vitaminų ir mineralų vaikui reikia ar trūksta.