7 dalykai, kuriuos turi atlikti visi tėvai, norėdami užtikrinti vaikų saugumą internete

„Kaspersky“ užsakymu atlikto tyrimo „Atsakingas skaitmeninis auklėjimas“ duomenimis, 52 proc. Lietuvos vaikų turi paskyras socialiniuose tinkluose. Kas penktas vaikas savo profilyje pažymi, kur jis yra tam tikru momentu, o 10 proc. vaikų skelbia savo mobiliojo telefono numerį įvairiuose puslapiuose.

Saugumo požiūriu toks elgesys tikrai rizikingas – asmeniniai duomenys gali dominti kibernetinius sukčius, o o informacija apie fizinę buvimo vietą vagis – ar linkinčius ko nors blogo.

Atskira tema yra bendravimas privačiomis žinutėmis, kur vaikai būna dar atviresni bei nuoširdesni net su gyvai nepažįstamais žmonėmis. Neatsargūs įrašai, atviros nuotraukos gali sukelti ne tik pavojų, bet ir neigiamą kitų vaikų reakciją, patyčias, o vaikai ne visada žino, kaip tam atsispirti ir su tuo kovoti.

Daugiau nei 70 proc. tėvų teigė susirūpinę dėl tokio reiškinio, kaip internetinės patyčios (arba dar vadinamos patyčios internete) plitimu. Jų ypatumas tas, kad jos nesibaigia niekada – nei grįžus namo, nei naktį. Pažeidėjai, tarp kurių dažnai būna ir suaugusių, nepalieka savo aukos ramybėje nei komentaruose prie įrašų ar video, nei privačiose žinutėse.

Tokio priekabiavimo nternete pasėkmė yra vaikų patiriamas sunkus stresas, atsitraukimas, sumažėjusi savivertė ir net depresija.

„Būna, kad vaikai nuo suaugusiųjų slepia virtualių santykių detales. Todėl labai svarbu kalbėtis su jais apie bendraimą internetu, paiškinti, kibernetinės higienos taisykles, kuriomis vaikas gali apsisaugoti. Mūsų duomenimis, 35 proc. tėvų niekada nebuvo aptarę interneto etikos su savo vaikais, todėl rekomenduojame kuo grečiau užpildyti šią spragą“, – teigia „Kaspersky“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Andis Steinmanis.

Kaip ir bet kuris interneto tinklo vartotojas, vaikai gali tapti sukčiavimo, šlamšto siuntėjų ar nusikaltėlių, platinančių kenkėjišką programinę įrangą, aukomis.

Nepilnamečiai, anksčiau nesusidūrę su sukčiavimu, tikintys didžiuliais loterijos laimėjimais, įtartinoje svetainėje gali įvesti išsamią savo ar tėvų banko kortelės informaciją, atidaryti abejotiną „Messenger“ draugo nuorodą ir atsisiųsti užkrėstą failą, kuris gali sugadinti kompiuterį ar nusavinti privačius duomenis.

Pavyzdžiui, viena iš aktualiausių kibernetinių nusikaltėlių schemų yra sukčiavimas, kuomet dalijamasi skelbimais, kurie už dalyvavimą apklausoje ar dalyvavimą akcijoje žada didelius piniginius atlygius ar dovanas. Norėdami gauti pinigų, dalyviai turi sumokėti nedidelį „komisinį mokestį“ arba dalyvavimą „fiksuojantį mokėjimą“. Žinoma, vėliau vaikai nematys jokių mokėjimų, o pinigai atiteks užpuolikams. Dažnai tokie skelbimai rodomi populiaruose socialiniuose tinkluose ir reklamuojami populiarių žvaigždžių vardu.

Žinant šias grėsmes nereiškia, kad dabar vaikams reikėtų uždrausti naudotis kompiuteriu. Juk nedraudžia eiti į lauką, vien dėl to, kad ten važiuoja automobiliai. Juk pasakojame vaikams apie saugaus eismo taisykles siekiant apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl svarbiausia ne drausti, o mokyti

Paaiškinkite savo vaikui pagrindines skaitmeninės higienos taisykles: nespausti abejotinų nuorodų socialiniuose tinkluose ir tiesioginiuose pranešimuose, nesisiųsti filmų ir programų iš nepatikimų bei nelegalių šaltinių, sugalvoti skirtingus bei sudėtingus slaptažodžius savo prisijungimuose;

Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kaip bendravimas su kitais žmonėmis internete praktiškai nesiskiria nuo bendravimo neprisijungus. Paprašykite jo naudotis privatumo nustatymais ir paklauskite: ar jis pasakytų, kur yra asmuo, apie kurį jis nežino nieko, išskyrus savo vardą? Greičiausiai ne.

Paaiškinkite, kad savo buvimo vietos žymėjimas ir viešai prieinamos nuotraukos iš esmės yra tas pats, kas pasakoti apie save daugiau nei norėtume. Jei vaikas nėra tikras, ar galėtų parodyti nuotrauką visai klasei, pažįstamiems ir, galbūt, nepažįstamiems žmonėms, geriau jos niekurneskelbti. Turėkite omenyje, kad vietovės duomenis gali naudoti vagys ar įsibrovėliai, o slapta ar neskelbtina informacija apie asmenį gali tapti ginklu interneto trolių rankose.

Išmokykite neatsakyti į agresiją ir įžeidžiančius komentarus internete. Norėdami apsisaugoti nuo elektroninių patyčių, galite kelioms dienoms atsijungti nuo interneto, neigiamo šaltinio ir socialinių tinklų. Taip pat įtraukite pažeidėjus į juodąjį sąrašą ir neleiskite komentuoti socialiniuose tinkluose;

Kai vaikas tik pradeda savarankiškai tyrinėti skaitmeninį pasaulį, įdiekite jam ir savo programėlėms specialią programą, skirtą vaikų saugumui internete, pvz., „Kaspersky Safe Kids“, ir papasakokite apie tai. Svarbu paaiškinti vaikui, kad tai daroma ne tam, kad būtų pažeistos jo asmeninės ribos, bet tam, kad jam padėtų jį apsaugoti.

Įsitikinkite, kad ir patys turite pakankamai skaitmeninio raštingumo. Treniruokite kritinį mąstymą, skaitykite naudingą medžiagą, pavyzdžiui, „Kids Safe Media“ portale – ten yra daug interaktyvių užduočių, praktinių straipsnių aktualiomis temomis (apie nuotolinį mokymą, vaikų vaizdo žaidimus, naujas paslaugas, skaitmeninį etiketą ir kt.).

Žinokte savo vaiko pomėgius: pabandykite su juo žaisti jo mėgstamiausią kompiuterinį žaidimą arba bent paskaitykite apie jį, kad turėtumėte apie ką diskutuoti, kartu sekite populiarius tinklaraštininkus. Paklauskite, kaip praėjo jūsų vaiko diena ne tik mokykloje, bet ir socialiniuose tinkluose. Vaikui svarbu suprasti, kad bet kokioje nesuprantamoje situacijoje pirmiausia apie tai pasakote jūs.