„Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja chirurgė Milda Kaupienė savo praktikoje labai dažnai susiduria su vadinamąja sindaktilija.
„Vystantis vaisiui maždaug 6-8 savaitę pirštukai atsiskiria vienas nuo kito. Tačiau kartais tai neįvyksta, jie lieka susijungę. Tuomet vaikas gimsta su vadinamąja sindaktilija – suaugusiais rankų ar pėdų pirštais. Kodėl sutrinka pirštų atsiskyrimas, dažniausiai priežastys lieka neaiškios.
Skirtinguose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad 10-30 proc. sindaktilijos atvejų susiję su paveldimumu arba tam tikrais genetiniais sindromais, kurių metu pažeidžiamos ir kitos svarbios organų sistemos (širdies, nervų, judinamojo aparato sistemos).
Bet dažniausi pasitaiko pavieniai sindaktilijos atvejai, kurie neretai tėvams būna netikėti, mat šeimoje iki tol nieko panašaus nėra buvę“, – pasakojo medikė.
„Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja chirurgė Milda Kaupienė pastebi, kad įgimtas dviejų ar daugiau pirštų suaugimas – yra viena dažniausia ir kliniškai labai įvairiai pasireiškianti įgimta plaštakos anomalija. Ir ji yra nustatoma vienam iš 2-3 tūkst. naujagimių.
Beveik pusei jų būna abiejose plaštakose, berniukams - 2 kartus dažniau nei mergaitėms.
„Pirmoji pažintis su pasauliu vaikams vyksta per lytėjimą. Jei plaštakų funkcija nėra visavertė, tuomet ir pažinimo funkcija sutrinka. Smulkioji motorika yra labai susijusi ir su kitomis vaiko raidos sritimis, kaip kalba ir mąstymas. Jei suaugę skirtingo ilgio pirštukai, jie negali visavertiškai augti, ilgainiui deformacijos tampa sunkiai koreaguojamos. Taigi, operacija reikalinga, kad vaikui normaliai vystytųsi plaštaka, kad nesutriktų jos funkcija ir vaikas galėtų suimti tiek smulkius, tiek didesnius daiktus. Ir nemažiau svarbu, jog tai suteikia galimybę koreguoti estetinį vaizdą.
Jei operacija nukeliama, augant plaštaka atrodo nevisavertė, tačiau vaikai įgunda naudotis suaugusiais pirštukais. Vėlesniame amžiuje atliekant pirštų atskyrimo operaciją padarome estiškai gražesnį vaizdą, tačiau kartais atsitinka, kad atskirtais pirštais vaikas nebemoka naudotis, nes jau yra įgudęs kitaip“, – dar vieną ankstyvos operacijos motyvą paaiškino chirurgė.
Operacija mažyliui iki metukų
Pasiteiravus gydytojos, kada yra tinkamiausias laikas atlikti tokias rekonstrukcines pirštų operacijas, gydytoja teigia, kad dar kūdikystėje – sulaukus vos 6–12 mėnesių.
„Operacija paprastai atliekama tokio amžiaus vaikams, nes jiems jau yra susiformavusi pakankamai brandi imuninė sistema.
Prieš operaciją visuomet tėvelius stengiamės nuraminti. Sindaktilija nėra tragedija. Tai yra sėkmingai pakoreguojama įgimta yda“, – padrąsino M.Kaupienė.
Plaštakų srityje apie 40-60proc. atvejų suaugę būna trečias ir ketvirtas pirštai, rečiau – ketvirtas ir penktas ar antras ir trečias, rečiausiai – pirmas ir antras.
Pėdų srityje dažniausiai – antras ir trečias pirštai.
Žinoma, atsižvelgiant į sindaktilijos sudėtingumą, kartais operaciją galima šiek tiek atidėti.
„Jei sindaktilija netrukdo funkcijai – vaikščioti, vystytis, tikrai galima operaciją atidėti. Kartais žmogus pragyvena visą gyvenimą su šia patologija ir jos nekoreguoja. Geriausias pavyzdys - pėdų sindaktilija, kai suaugę 2 ir 3 pirštukai. Esant šiai situacijai, operacija gali būti atliekama ir vyresniame amžiuje, kai pats pacientas jau supranta ir nori koreaguoti defektą.
Tiesa, jei pėdų sindaktilija tarp pirmojo ir antrojo pirštų, tuomet gali sutrikti vaikščiojimo funkcija ir operacijos labai atidėti nereikėtų“, – perspėjo „Baltijos ir Amerikos“ klinikos specialistė.
Patarimai prieš ir po operacijos
Kalbant apie operacijos sudėtingumą, gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau paprastai operacija trunka apie 2 valandas.
„Jeigu yra kelių pirštų suaugimas ar abiejų plaštakų patologija, gali prireikti kelių gydymo etapų. Dažniausiai kita operacija planuojama praėjus pusmečiui nuo pirmosios.
Operacijos metu, atskiriant pirštukus, trūksta odos. Todėl trūkstama oda imama iš vadinamosios donorinės vietos. Dažniausiai odos šiam tikslui imama iš kirkšnies, nes šioje vietoje ji tampri, lengvai atsistato, randukas mažai matomas ir gražiai sugyja. Daug rečiau odos imama iš priekinio dilbio paviršiaus. Būtent todėl ir užtrunka operacija, kad reikia ne tik atskirti pirštus, bet ir pridėti papildomą odelę“, – pasakojo M.Kaupienė.
Po operacijos vaiko ranka ar koja imobilizuojama gipso longete 2-3 savaitėms.
„Po operacijos, net jei nebūta kaulinės patologijos, koreaguoti tik minkštieji audiniai, 2-3 savaitėms reikalingas gipsas, kad sugytų žaizda ir prigytų donorinė oda. Maži vaikai neblogai toleruoja imobilizaciją ir tai dažniausiai nesukelia didesnių problemų.
Jei patologija sudėtingesnė – neretai imobilizacija gali trukti ilgiau.
Vaikai greitai atsistato po operacijos, prisitaiko prie naujų „atskirų“ pirštukų ir papildomos reabilitacijos dažnai net nereikia“, – tėvus ramino medikė.
Nuėmus longetę, vaikas gali pradėti pilnai judėti. Dažniausiai naudojami tirpūs siūlai, todėl po operacijos jų šalinti nereikia. Vaikai ir jų tėveliai išvengia papildomos, stresą keliančios, procedūros.
Gydytoja chirurgė M.Kaupienė perspėjo, kad po pirštukų atskyrimo operacijos vaikams žaizdos gyja gana greitai ir gražiai.
Tiesa, būna ir taip, kad operaciją vyresniame amžiuje tenka pakartoti, koreguoti naujai suformuotą tarpupirštį. Mat vaikui augant kartais tarpupirštis vėl pakyla į viršų ir reikia papildomos operacijos jį nuleisti atgal į vietą.
„Jei formuojasi negražūs, hipertrofiniai randai, juos galima koreguoti operaciniu, o, dažnais atvejais, lazeriniu būdu, tuomet pakartotinos operacijos net nereikia“, – paaiškino „Baltijos ir Amerikos klinikos“ specialistė.
Nėra jokių standartų gydant įgimtas ydas, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia vaikui gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia nepamiršti laiku pasikonsultuoti su pediatru, genetiku bei plaštakos chirurgu.
