Teisininko patarimai, kaip apsaugoti mokinių privatumą nuotoliniuose užsiėmimuose

2020 m. lapkričio 19 d. 08:39
Pamokoms ir būreliams persikėlus į internetą, mokytojams ir vaikų tėveliams kyla su asmeninės informacijos saugumu nuotoliniame ugdyme susijusių klausimų ir nesusipratimų. Apie tai, kur ugdytojai dažniausiai „kliūna“ ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, pasakoja švietimo įstaigas konsultuojantis teisininkas ir duomenų apsaugos specialistas Andrius Mocartas.
Daugiau nuotraukų (3)
1. Saugus prisijungimas ir naršymas!
Vis dar pasitaiko atvejų, kai pedagogai prisijungimo prie platformų duomenis vaikams paduoda užrašytus ant lapelių.
„Tai nesaugu, – teigia A.Mocartas. – Gana dažnai girdime istorijų, jog vaikas tokį lapelį su prisijungimais kažkur palieka ar pameta, o pašaliniai žmonės, radę, prisijungia prie nuotolinės pamokos ir skleidžia netinkamą informaciją“. Pasak teisininko, prisijungimo kodus vertėtų atsiųsti elektroniniu paštu ar žinute per elektroninį dienyną.
Siekiant padėti vaikams lengvai prisijungti ir naudotis nuotoline platforma, ugdymo įstaigoms vertėtų susikurti trumpus ir paprastus vaizdo filmukus, parodančius visus svarbiausius darbo su platforma žingsnius – prisijungimą, informacijos talpinimą ir kt. – trumpai paaiškinant, ką paspaudus, koks langas turėtų atsidaryti. Tai padėtų vaikams išvengti klaidų, mažintų stresą.
2. Siųskime atidžiai!
Pedagogai dažnai prašo namų darbus – nufilmuotas sportines, dainavimo ar choreografijos užduotėles – atsiųsti el paštu. Kaip pastebi teisininkas, labai svarbu kalbėtis su vaikais, kad siunčiant jie atidžiai patikrintų, ar teisingai parašytas gavėjo adresas.
„Labai lengva supainioti vieną raidę ar skaičių ir informacija nukeliaus visai kitam gavėjui. Mažųjų tarpe ši klaida gana dažna. Ir ne tik jų. Asmens duomenų inspekcijos tyrimai rodo, kad šis pažeidimas – žmogiškojo faktoriaus sąlygota klaida – viena dažniausių“.
3. Atsiųstus darbelius saugokime tik tiek, kiek reikia.
Ugdymo įstaigoms dažnai kyla klausimų, kiek laiko saugoti vaikų atsiųstą informaciją. A.Mocartas pažymi, jog pagal reglamentą, saugojimo laikas priklauso nuo tikslo, kurio siekiame šia konkrečia užduotimi. Kai mokytojas įvertina vaiko atsiųstą darbelį – medžiaga trinama. Svarbu, kad ši tvarka būtų aprašyta ir pedagogai apie ją informuoti.
Jei vaiko atsiųstą darbelį norėtume eksponuoti viešai – pavyzdžiui, ugdymo įstaigos tinklapyje, svarbu gauti autoriaus tėvelių sutikimą. Priešingu atveju pasekmės gali būti nemalonios.
4. Prašome tik tų duomenų, kurių būtinai reikia.
Pavyzdžiui, būrelių vadovai negali reikalauti informacijos apie vaikų sveikatą, todėl sveikatos pažymos neformaliojo vaikų švietimo įstaigose nėra renkamos. Čia labai svarbu, dažnas nesusipratimas.
5. Saugi platforma.
Labai svarbu, kad ta platforma, kurioje vedami užsiėmimai, būtų saugi. Tai padėtų išvengti galimų įsilaužimų ir informacijos nutekinimo, – rekomenduoja teisininkas. „Mes linkę galvoti, kas aš čia toks, mano vieno duomenys niekam neįdomūs – tačiau kai naudotojų šimtai ar tūkstančiai, atsiranda didelė rizika asmeninę informaciją panaudoti netinkamai“, – pastebėjimais dalinasi duomenų apsaugos specialistas. Pasak teisininko, tai svarbu, nes pagal duomenų apsaugos reglamentą, nepilnamečių duomenys yra vertinami, kaip ypač jautrūs.
6. „Apps‘ai“?!
Vaikai prie užsiėmimų jungiasi ne tik per kompiuterius, bet ir per mobiliuosius telefonus, kuriuose, šalia tikrai reikalingų programų, yra gausybė įvairiausių programėlių. Pastarosios nebūtinai būna saugios. Praktika rodo, kad daugėja atvejų, kai įvairios programėlės naudojasi telefonu ne tik pagal tiesioginę paskirtį – apdoroja telefone esančius kontaktus, dokumentus, kitus duomenis. Svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta programėlė nėra kenkėjiškųjų sąrašuose (juos galime rasti internete), jei yra galimybė – pasikonsultuoti su IT specialistu.
A.Mocartas pasakoja pats savo telefone neseniai atradęs paties atsisiųstą kenkėjišką nuotraukų redagavimo programą, kuriai buvo leidęs naudoti telefone esančias nuotraukas, taip pat suteikęs prieigą prie kontaktų, el. adresų ir pan. Aišku, nedelsiant ją ištrynė.
Teisininkas rekomenduoja, prieš ką nors siunčiantis į savo telefoną, įsivertinti, ar tikrai jums to reikia, ar tikrai tuo naudositės, o gal čia tik akimirkos emocija, sukelta reklamos?
7 IT specialistų konsultacijos
Informacinių technologijų specialisto ar šią sritį išmanančio kolegos pagalba pedagogams ypač praverstų. Ypač tuomet, kai nuotoliniame užsiėmime pastebime pašalinių vartotojų prisijungimų ar netinkamos informacijos platinimo. Pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti – nedelsiant blokuoti tą asmenį ar informaciją ir susisiekti su tinklo saugos specialistu.
Plačiau apie tai, kaip apsaugoti vaikų privatumą nuotoliniuose užsiėmimuose, teisininkas Andrius pasakos neformaliojo švietimo aktualijoms skirtame Nuotolinio ugdymo forume „Neformalusis ugdymas nuotoliniu būdu: kokybiniai ir teisiniai organizavimo aspektai“, kurį Lietuvos vaikų ir jaunimo centas rengia lapkričio 19 dieną.
LVJCNuotolinis mokymasis^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.