Lisabonoje skelbiamo tyrimo duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15–16 amžiaus mokinių, beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.).
Geresni rodikliai yra keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis – Danijoje (74 proc).
2019 metais atliktame tyrime dalyvavo 35 Europos šalys. Lietuvoje buvo anonimiškai apklausti 2 tūkst. 393 mokiniai iš atsitiktiniu būdu atrinktų 198 pagrindinių ir profesinių mokyklų bei gimnazijų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Alkoholio suvartojimo rodikliai gerėjo
ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Klaipėdos universiteto profesorė Liudmila Rupšienė pažymi, kad alkoholio suvartojimas tarp paauglių lieka problema, bet rodikliai nuosekliai gerėja.
„Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio vartojimas išlieka problema, tačiau situacija yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios. Toks pagerėjimas gali būti susijęs su nacionalinio lygmens priemonių, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą, taikymu“, – sako L. Rupšienė.
Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime alkoholio pripažino ragavę 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių, geriausias rodiklis yra Kosove (29 proc.), prasčiausias – Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai šiek tiek prasteni nei Lietuvos: Latvijoje – 89 proc., Lenkijoje – 81 proc., Estijoje – 82 procentai.
Blogiausi rodikliai Lietuvoje buvo fiksuoti 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos.
Kitose ESPAD šalyse pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje. Bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis tuomet siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos – 63 procentai.
Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje mažiau surūkoma įprastinių cigarečių, tačiau nauji duomenys rodo išaugusį elektorinių cigarečių rūkymą.
2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metais tokių buvo 54 procentai.
Kaip pažymima pranešime, situacijos gerėjimą rodo ir vėlesni bandymai rūkyti įprastines cigaretes: nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 metais ir 33 proc. 2019 metais) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 metais ir 4 proc. 2019 metais).
Elektroninių cigarečių rūkymo duomenys pradėti rinkti 2015 metais, nuo to laiko bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15–16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 procentų.
Panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.), kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei 40 proc. siekiantis ESPAD šalių vidurkis: Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 54 proc., Lenkijoje – 56 procentai.
„Deja, neturime tikslių duomenų, kokia rūkančių paauglių dalis renkasi elektronines cigaretes su nikotinu, kokia – su medžiagomis be nikotino, tyrimo metodika to tiksliai neatskleidžia“, – sako L. Rupšienė.
Nežymiai sumažėjo narkotikų vartojimas
2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų. ESPAD šalių vidurkis siekia 17 proc., labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.).
Anot pranešimo, Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 metais iki 19 proc. 2019 metais, rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse.
„Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos“, – sako L. Rupšienė.
ESPAD šalių vidurkis dėl nepaskirtų raminamųjų vaistų vartojimo yra 6,6 proc., prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių
Tyrimo duomenimis, vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos: Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. – sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus. Kaimyninių šalių duomenys panašūs į Lietuvos, tik kiek didesni: Estijoje naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodmuo 6,6 proc., Latvijoje 6,4 proc., Lenkijoje 5,9 proc.
Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai
2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad plinta lošimas iš pinigų: 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai šiek tiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis.
Išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas: ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. – „nemokyklinę“ dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc.
Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną) paaugliai.
Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos.
ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai čia vidutiniškai praleidžia 2–3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau „nemokyklinę“ dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai.
Lietuva dalyvavo septintą kartą
ESPAD tyrimas vykdomas jau 24 metus, jame surenkami duomenys iš daugiau nei 30 Europos valstybių. Lietuvos moksleiviai tyrime dalyvavo septintą kartą, pirmą kartą – 1995 metais. Tyrimas vyksta kas ketverius metus.
Iš viso 2019 metų anoniminėje ESPAD apklausoje dalyvavo 99 tūkst. 647 moksleiviai, Lietuvoje – 2 tūkst. 393 mokinių iš atsitiktiniu būdu atrinktų 198 pagrindinių ir profesinių mokyklų bei gimnazijų.
Apklausos metu buvo renkama informacija apie mokinių patirtis bei suvokimus, susijusius su tabaku, alkoholiu, nelegaliais narkotikais, lakiosiomis medžiagomis, vaistais ir naujomis psichoaktyviomis medžiagomis. Be to, buvo aprėpti ir medijų naudojimo, žaidimų bei lošimų klausimai.
2015 metų tyrimas atskleidė, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų Europos paauglių mažėja, tačiau nerimą kėlė naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei naujos priklausomybės.
