„Nemokamas mažesnių vaikų maitinimas yra veiksminga priemonė ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius, kurie vėliau gali tęstis per visą gyvenimą ir nulemti jau suaugusio žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę. Nemokamas maitinimas tiekiamas pradedant nuo jauniausių pradinių klasių mokinių, nes būtent mažiausieji vaikai geriausiai pasitinka naujoves. Be to, tokia priemonė padeda išvengti vaikų iš nepasiturinčių šeimų stigmatizavimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Nuo šių metų pradžios nemokamas maitinimas nevertinant pajamų buvo teikiamas priešmokyklinukams iš 314 bendrojo ugdymo mokyklų, o 2020 m. rugsėjo 1 d. teisę į nemokamus pietus turi visi priešmokyklinukai ir pirmokai.
Vyresni mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 187,5 euro. Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, 20–40 proc. darbo užmokesčio, tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
Išimties atvejais nemokamas maitinimas, taip pat parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų. Išimties atvejai yra liga, nelaimingas atsitikimas, maitintojo netekimas, taip pat situacijos, kai mama ar tėvas vieni augina vaiką, kai šeima augina tris ir daugiau vaikų, kai bent vienas iš šeimos narių arba vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokamas maitinimas mokyklose bus užtikrinamas apie 100 tūkst. mokinių, iš kurių: apie 27 tūkst. yra priešmokyklinukai ir apie 28 tūkst. pirmokai.
Per metus nemokamam maitinimui mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukams ir pirmokams teikti reikia apie 37,3 mln. eurų.
Jeigu būtų pritarta idėjai nemokamai maitinti antrokus, tuomet papildomai tam prireiktų apie 9,9 mln. eurų.
2016 m. Higienos instituto ekspertų atliktas „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos tyrimas“, kuris apėmė 5, 7 ir 9 metų moksleivius, atskleidė, kad kasdien pusryčius valgo 51,7 proc. vaikų, bent kartą per dieną valgo vaisių – 38,6 proc., bent kartą per dieną valgo daržovių – 36,5 proc. Net trečdalis vaikų nurodė, kad nepakankamai dėmesio skiriama sveikai mitybai – taip dažniau sakė mergaitės nei berniukai ir vyresnio amžiaus vaikai dažniau nei jaunesni.
