Depresijos požymiai
Specialistės pirmiausiai primena, kad svarbu pasirūpinti vaikais ne tik fiziškai, pamaitinti, aprengti, bet ir psichologiškai.
„Svarbu, kad vaikas nestokotų emocinio dėmesio, tėčio ir mamos kontakto, būtų išklausytas ir augtų saugioje aplinkoje, todėl labai svarbi ne tik vaikų, bet ir tėvų psichinė sveikata“, – pabrėžė J.Trinkūnienė.
Atidumas vaiko savijautai svarbus ir siekiant kuo anksčiau pastebėti depresijos požymius, kuria vaikai serga vis dažniau ir ankstyvesniame amžiuje.
„Būna, kad dėl miego sutrikimų, atsiradusio vangumo tėvai atlieka daugybė kardiologinių ar neurologinių tyrimų, o priežastis – psichologinės problemos“, – pastebi psichiatrė J.Trinkūnienė. Jai pritaria ir J.Radzevičienė, kuri pabrėžia, jog depresija gali pasireikšti ir per kūniškus skausmus – galvos, pilvo.
Tėvai turėtų sunerimti, kai pakankamai aktyvus, bendravimo problemų neturintis vaikas staiga pasikeičia – meta būrelius, suprastėja jo pažymiai, vaikas pradeda izoliuotis, nelanko pamokų ir elgiasi visai nebūdingai jam.
„Tai nėra tik nuotaikos nebuvimas. Tėvai sako, nieko tokio, jis tik liūdnas ir tai praeis. Reikėtų pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, kas vyksta jo viduje, dėl ko keičiasi jo elgesys ir jei nepavyksta rasti aiškių atsakymų, kreiptis į psichologą“, – pataria Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja.
Nemenkinti vaikų išgyvenimų
Dar viena skaudi statika yra vaikų savižudybių suvestinėse. Priežastimi, kodėl taip vaikai elgiasi gali tapti ir negydoma vaikų depresija.
„Kai kalbamės su vaiku, dažnai išgirstame, kad jis iš tiesų nenorėjo nusižudyti. Tai buvo pagalbos šauksmas. Galbūt, norėjo suartinti išsiskyrusius tėvus, gal išspręsti kitas problemas, bet tai yra kraštutinis būdas“, – dėmesį atkreipia scihigatrė J.Radzevičienė.
Jei suaugusieji dažnai savižudybei kruopščiai ruošiasi, užbaigia pradėtus darbus, atiduoda daiktus, vaikai savo ketinimus rodo perkeltine prasme ir net tiesioginiais žodžiais.
„Pasakymai, išskrisiu ir išnyksiu kaip drugelis, išeisiu ir manęs čia nebebus ar apgailestavimai, kad geriau nebūčiau gimęs irgi yra svarbūs ženklai. Net į mažų vaikų ženklus verta pasigilinti, pasiaiškinti, kas jo gyvenime vyksta. Pirmiausia pasikalbėti šeimoje, bet nebijoti kreiptis į psichologą, nes jis gali padėti pačiose įvairiausiose situacijose“, – pataria J.Trinkūnienė.
Tėvai su vaikais dažnai bijo kalbėtis apie savižudybes. Neva, mestelėjus jam mintį, jis gali ja pasinaudoti.
„Tai tikrai nepaskatins vaiko žudytis, jei jis tų minčių neturėjo. O jei turi minčių, mes duodame galimybė kalbėti, parodome, kad esame pasiruošę išgirsti ir išklausyti“ – pataria Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja.
Psichiatrės pastebi, kad tėvai dažnai linkę nuvertinti vaikų problemas, bet žudytis juos paskatinti gali ir suaugusiems, rodos, juokingas skausmas dėl pirmosios meilės, draugų išdavystės.
„Vaikams skaudu jei tėvai sumenkina jo išgyvenimus. Jie jaučiasi nesuprasti, atstumti ir tada kyla dar didesnis noras pasitraukti iš gyvenimo“, – atsidūsta J.Trinkūnienė.
Vaikų savižudybės dažniausios 13-16 metų amžiuje, bet šie skaičiai vis jaunėja.
Mamų dietos paskatina sutrikimą
Dar viena jaunimo problema yra valgymo sutrikimai – nervinė bulimija ir nervinė anoreksija.
„Pirmieji signalai – vaikas tapo išrankus maistus, atsiskiria valgymo metu ir nevalgo kartu, nešasi maistą į kambarį. Taip pat atsiranda iškreiptas kūno suvokimas, nepasitenkinimas savimi“, – vardija vaikų ir paauglių psichiatrė J.Trinkūnienė.
Jos kolegė pataria, kad bent vieną kartą per dieną šeimos turėtų valgyti kartu, prie vieno stalo vienu metu. Tuomet ir tėvai gali įvertinti, kaip vaikas elgiasi su maistu, ar nesiskundžia, jog porcija per didelė, nors ji yra normali.
„Labai svarbūs ir tėvų valgymo įgūdžiai. Pastebime, kad jei mama laikosi dietų, stengiasi valgyti nekaloringą maistą, vaikai pradeda mėgdžioti ir galimi valgymo sutrikimai“, – pastebi psichiatrės.
Kokybiškas laikas kartu
J.Trinkūnienė šypteli, kad daugybė tėvų nori būti idealūs, bet iš tiesų jie neturi būti tobuli. Svarbu, kad būtų geri savo vaikams ir mylintys juos.
Svarbu ir vieninga šeima, kuomet tiek tėtis, tiek mama yra vieninga komanda ir vaikas nuo mažens supranta, kad manipuliacijos „mama neleido, bet tėtis leis“ neveiks. Be to, būtina nustatyti aiškias ribas.
Dabar dažnai kalbama apie laiko kiekį, kurį turi tėvai praleisti su savo vaikais, bet psichiatrės pastebi, kad šis laikas priklauso ir nuo pačių vaikų, o svarbiausia ne kiek, o kaip juo pasinaudoti.
„Geriau pusvalandis žaidimų kartu, nei valanda dvi nekokybiško laiko, kai vaikas žaidžia, o tėvai telefone“, – prideda Jurgita.
Pokalbio pabaigoje psichiatrės pasidalijo savo pagrindiniais patarimais tėvams, kurie siekia užauginti laimingą vaiką:
- Mylėkite vaikus
- Girkite už pastangas, o ne rezultatus;
- Skatinkite imtis iššūkių, bet nepavykus – motyvuokite bandyti vėl;
- Nustatykite ir išlaikykite ribas;
- Leiskite kokybišką laiką kartu;
- Būkite sąžiningi prieš savo vaikus;
- Nebijokite vaikų atsiprašyti.
