Mamos kuria savo vaikams
Organizatoriai, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas su partneriais, pastebi, kad nevalstybinio švietimo sektoriaus plėtra yra svarbi ne tik jį besirenkantiems, bet ir visai švietimo sistemai. Bendrojo ugdymo įvairovė didina švietimo prieinamumą, sudaro galimybes rinktis vertybiškai priimtinesnį ugdymosi kelią.
Konferencijoje kalbėjusi Ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Ieva Jagminienė pastebėjo, kad daugelis privačių darželių kuriasi ne dėl pelno siekimo, bet dėl pačių tėvų intereso savo vaikus leisti į geriausią įstaigą.
„Daugelis turime prisiminimų, kuomet lankėme darželį ir jauni tėvai nenori tokios ugdymo bei emocinės aplinkos savo vaikams. Mamos, mačiusios pasaulio, turinčios šiuolaikiškų žinių, pasitelkia kūrybiškumą įkurdamos tokią įstaigą kur norėtųsi, kad ugdytųsi jos vaikai“, – džiaugiasi iniciatyvomis I.Jagminienė.
Prieš dešimtmetį sostinėje buvo vos septyni privatūs darželiai, dabar jų net 150. Vieni plėtėsi įkurdami daugiau to paties pavadinimo darželių įvairiose miesto vietose, kiti užsidarė, nes, pasak asociacijos pirmininkės, pelnas nėra didžiulis, o rūpesčių ir kartais net perteklinių reikalavimų, daug.
Svarbi ir bendruomenė
Šiuo metu vien Vilniuje privačias ikimokyklines įtaigas lanko 6600 vaikų, kai tuo tarpu valstybines – apie 25 tūkstančiai.
„Tai yra apie 21 procentas vaikų. Šis skaičius, žinant jaunų šeimų finansinę padėtį, kuomet jiems tenka mokėti ir būsto paskolas, o jų atlyginimai nėra itin aukšti, yra įspūdingas. Kai kaina tarp valstybinio ir privataus darželio skiriasi 5-6 kartus apsisprendimas yra labai sąmoningas“, – pastebi I.Jagminienė.
Priežastys lemiantys šį pasirinkimą labai įvairios. Tėvus vilioja mažos grupės, namų aplinka, originalios ugdymo programos, patogios lankymo valandos ar net lankymo moduliai, kai galima lankyti pusdienį ar kelias dienas per savaitę. Taip pat svarbi ir darželio vieta – jis turi būti šalia namų ar pakeliui į darbą.
„Tėvams svarbu ir galimybė dalyvauti darželio bendruomenės gyvenime, santykiai su auklėtojais. Be to, specialių poreikių vaikams tai kartais yra bene vienintelis pasirinkimas“, – pabrėžė Ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė.
Dalindamasi sėkmės istorijomis ji pabrėžė apie privačių darželių įvairovę. Jau aštuonerius metus veikia gimtąją kultūrą ir papročius puoselėjantis darželis „Baltų šalelė“. „Abadelė“ ugdo vaikus nuo šešių mėnesių ir tai galimybė tėvams grįžti į darbą. Sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai, kuriuose dirba auklėtojai, kalbantys užsienio kalba. Taip pat populiarumo sulaukia ir lauko darželiai, kuriuose vaikai didžiąją dienos dalį leidžia gryname ore.
Mokyklų įvairovė – didžiulė
I.Jagminienei pritarė ir konferencijoje dalyvavęs Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas: „Privačias ugdymo įstaigas steigėjai atidaro ne dėl finansinės gerovės siekimo, bet dėl poreikio patenkinimo – dėl jų pačių ar jų aplinkoje esančių vaikų, ugdymo įvairovės, kurią jie mato pasaulyje, metodikos populiarinimo Lietuvoje.“
Šiuo metu Lietuvoje veikia 75 privačios įvairiausios pakraipos mokyklos. Nerijus dalijosi skirtingais pavyzdžiais nuo lauko pedagogikos, tarptautinių mokyklų, orientuotų į menus ar tiksliuosius mokslus.
„Demokratinėje mokykloje mokytojai kuria kartu su vaikais ir viską sprendžia drauge bendrų susirinkimų metu. Apvalaus kvadrato mokyklą dieną pradeda nuo sąmoningumo pratimų. Gedimino miesto mokykla turi mentorystės programas ir kalba apie pagarbą tarp vaiko ir suaugusiųjų“, – vardijo mokyklos vadovas.
Viena gausiausių privačių mokyklų pagal tam tikrą pedagogikos sistemą vienija Valforfo asociacija. Pagal Valdorfo pedagogiką veikia šešios privačios mokyklos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kazlų Rūdoje, kuriose mokosi 1100 mokinių. Taip pat didelė grupė yra privačių religinių mokyklų.
Nesąžininga kova
Socialinių mokslų kolegijos bendrakūrėja ir kanclerė Gabija Skučaitė veiklą šioje sriyje kartu su mama Nijole Skučiene pradėjo prieš 26 metus.
„Nevalstybinis aukštasis mokslas susiformavo apie 1994-tuosius ir mažai kito. Jei kiti sektoriai augo, didėjo, aukštasis privatus mokslas labiau patyrė mažėjimo tendenciją nei didėjimo“, – nuomone dalijosi G.Skučaitė, pridūrusi, kad apimtis, t.y. studentų skaičiumi, sektorius didėjo.
Įsisteigti ir augti labiausiai trukdo stiprūs įėjimo barjerai, nes aukštasis mokslas yra labiau reglamentuojamas ir net įregistruoti mokymo programą yra itin sudėtinga.
Šiuo metu Lietuvoje yra 11 nevalstybinių aukštųjų mokyklų iš kurių trys nevalstybiniai universistetai. Šiuo metu šiose mokyklose studijuoja apie 9000 studentų, o baigė – 54 tūkstančiai.
„Šių institucijų steigėjai investuoja į infrastruktūros plėtrą ir, manau, kad esame nesąžingoje ir netolygioje kovoje su valstybiniu sektoriumi. Mes įkvepiame juos augti, nes esame veržlesni, lankstesni ir dinamiškesni, todėl tikiuosi, kad ateityje konkurencija būtų lygiavertiškesnė“, – konferencijoje viltį išsakė Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja.
