– Pirmasis mėnuo vaikams lankantiems darželius ar mokyklas yra labai įtemptas – kokie iššūkiai didžiausi?
– Pavėlavo vaikas? Vaikai nevėluoja. Vėluoja tėvai. Pirmomis savaitėmis didžiausias iššūkis tenka tėvams – nauja dienotvarkė, kurioje jaukinamės miesto kamščius, pastangas pakelti vaikus laiku, paguldyti laiku. Lengviau sekasi tiems, kurie ruošėsi ir dienotvarkės stengėsi laikytis kiek anksčiau, bent nuo rugpjūčio vidurio. Bet, pripažinkime, tokių pareigingų mažumos.
Na, o nuo rugsėjo vidurio, kai tėvai lyg ir apsiprato, ateina laikas vaikams – jų įtampos taurė artėja prie užsipildymo ir tėvams pažeria naujų iššūkių, kaip subalansuoti nuvargusį vaiką. Iš kur ta įtampa? Mokslo metų naujovės mums, suaugusiems, atrodo menkos, o vaikui, kuris turi mažiau patirties, yra jautresnis, dar besivystančios psichikos, savikontrolės – šios naujovės yra iššūkis. Reikia laikytis taisyklių, tą daryti, to nedaryti... Taigi, įtampa natūrali jų gyvenimo dalis.
– Mano vaikas jaučiasi gerai, įsitikinę daugelis tėvų. Ar tikrai? o gal neparodo? Kaip gali pasireikšti stresas?
– Išties vaikų stresas moka slapstytis. Vaikai, kurie jaučia vidinę įtampą, dažniau atsikalbinėja, darosi išrankesni maistui, pramogoms, su jais sunkiau susitarti net elementariais klausimais. Jei šias būsenas ignoruojame ir manome, kad savaime praeis – sitaucija paprastai blogėja ir ateina laikas dramoms viduryje parduotuvės, žaidimų aikštelės ar panašiai.
– Kaip reikėtų planuoti vaiko dieną, jog jis jaustų mažiau įtampos?
– Tai paprasti dalykai, bet tam, kad jie veiktų – reikia juos taikyti. Svarbu:
1. Prižiūrėkite vaiko ritmą – miegoti, valgyti panašiu metu (net savaitgaliais!) ir nepersistengti su būreliais, ypač mokslo metų pradžioje. Vaikams laikas neegzistuoja, jie gyvena ritualų pagalba, kas jiems yra laikrodis. Juo dažniau kaitaliojame įprastą eigą – tuo daugiau bėdų turime.
2. Pasakokite iš anksto. Vaikui daug lengviau, jei jis žino, kas vyksta, o ne yra vežiojamas, kaip koks siuntinys.
3. Planuokite laiką taip, kad nereikėtų forsuoti – skubinti, bėgti. Tai jūsų rankose. Pavyzdžiui, mano sūnus pusryčiauja mašinoje. Mums tai ir smagu, ir naudinga.
4. Išsibūti lauke – tai daryti mažiausiai, bent 2 valandas per dieną, skirti laiko išsilakstymui, išsidūkimui.
5. Gauti kokybiško tėvų dėmesio. Sakyčiau, tai vienas esminių dalykų, kas greičiausiai nuramina vaikus. Jei ilgai važiuojate automobilyje – pajuokaukite, padainuokite mažyliui, jei vaikas jau vyresnis – galite drauge patyrinėti muzikos žanrus, rytais rinkitės subalansuojančius (rekomenduoju klasikinę muziką). Jiems labai patinka dainininkų biografijos.
– Kuo užsiimti siekiant padėti vaikui sumažinti jaučiamą stresą? Kada tai daryti?
1. Nesitikėti iš vaiko to, ko jis negali. Sakyti „juk sakiau, kad už 10 minučių išvažiuojame, kodėl tu dar be batų?“ yra tiek pat juokinga, kaip tai sakyti terariumo chameleonui. Šiemet kviečiame tėvus lankyti naują „7 intelektų" lavinimo programą „Kelionės", kurioje be pramogų vaikams tėvus supažindiname su psichologiniais vaiko iššūkiais. Labai daug dėmesio skiriame padėti tėvams suvokti, ką gali ir ko negali vaikas. Kai žinai, streso sumažėja ir mažiems ir dideliems!
2. Žaiskite iškrovos žaidimus. Pavyzdžiui, pieškite visu kūnu ant didelio lapo grojant aktyviai muzikai.
3. Įtraukite vaiką į buities darbus – šluostyti dulkes, plauti indus, minkyti tešlą – ir laikas su tėvais ir rankų darbai, kruie nuramina ir protą.
4. Klausykitės muzikos – klasikinės, o ne primityvių tralialiuškų. Tokia muzika ramina, struktūruoja. Štai vienas mūsų sudarytas grojaraštis – open.spotify.com/playlist/
5. Skaitykie vaikui. Patys, neskubėdami. Ypač apie tai, kad mylėsite jį, kad ir kas nutiktų.
6. Pabūkite ramiai. Picerijos ir žaidimų kambariai, dovanos, pramogos – visa tai dar labiau išbalansuoja vaikus, nes tarnauja lyg pakaitalas. O išties jiems reikia ramybės.
7. Atsisakykite ekranų. Bent laikinai, kol pokyčiai nusistovės. Ekranai kuria iliuziją, kad vaikas ramus, nes prie ekrano jis nurimsta, bet iš tiesų jo smegenys yra pertempiamos ir išsijungus ekranui už viską atsiima tėvai. Netikite? Pabandykite. Vaikas be ekranų daug lengviau adaptuosis prie pokyčių.
– Užsienyje labai populiarios meditacijos vaikams – kaip jūs jas vertinate?
– Man labai aptinka meditacijos ir vaikų draugystė. Lietuvoje mažai specialistų, kurie ryžasi dirbti šiuo klausimu su mažiausiais, bet mes „Mažųjų valdose" iš praktikos žinome, kad tai įmanoma ir naudinga!
Pasiūlysiu tris priemones namų meditacijoms:
- Smėlis, net jei gyvenate bute – paskolinkie mažajam orkaitės skardą ir parūpinkite ten smėlio.
- Vanduo – pilstyti sumaišyti, šaldyti, tirpdyti;
- Pasigaminkite blizgučių sūkurį – skaidrius klijus sumaišę su vandeniu ir įbėrę blizgučių gausite ne tik grąžų, bet ir naudingą daiktą – suplakite ir kvieskite vaiką ramiai stebėti, kol blizgučiai nenurims.
– O kaip stresą dėl vaikų ugdymo, tvarkaraščių ir būrelių planavimo bei visų kitų tėviškų rūpesčių mažinti tėvams?
– Judėjimas padės ir dideliems, ir mažiems, kaip ir buvimas gamtoje. Išsimiegokite, mažiau naršykite telefonuose. Ir, svarbiausia, nekelkite sau per griežtų reikalavimų, mažinti lūkesčius. Kasdien po būrelį? Ar būtina?
Ir dar – pabūkite be vaikų. Juk tėvai irgi žmonės.
– Auginate ir darželinukę, ir mokyklinuką – kokie jūsų, kaip mamos pastebėjimai. Kokiais momentais jūsų vaikai dažniausiai jaučia stresą? Kada jūs pati įsitempusi?
– Vaikai jaučia stresą, jei forsuojame – skubiname, nespėjame, ruošiamės ir ryte lakstome po namus. Daugiau patarimų čia: mazujuvaldos.wordpress.com/2015/09/13/supermoters-dilema-kaip-suderinti-profesine-sekme-ir-prabangia-motinyste/
O aš, kaip tikra darboholikė, esu įsitempusi, kai yra nepadarytų darbų. Kadangi taip pat dirbu švietimo srityje – man nauji mokslo metai ne tik šeimoje, bet ir darbe. Užsukite į „Mažųjų valdas" – susitikę galite pasikonsultuoti gyvai!
