Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtuose metodiniuose patarimuose, kaip ugdyti vaikus su Aspergerio sindromu teigiama, kad 40 procentų ASS turinčių vaikų mokosi įprastose bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl su Paramos vaikams centro vaikų psichologe Akvilina Jurkšaite kalbamės ne tik apie tokį sutrikimą turinčių vaikų integraciją, bet ir apie kitų mokinių bei visos mokyklos bendruomenės pastangų suprasti ir priimti vieni kitus svarbą.
Nebeskirstys atskiromis diagnozėmis
Šiuo metu ASS skirstomi į įvairius smulkesnius sutrikimus: vaikystės autizmą, Aspergerio sindromą, atipišką autizmą, Retto sindromą ir kitus. Ateityje ši klasifikacija keisis.
„Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, sutrikimai nustatomi pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos parengtą Tarptautinę Ligų Klasifikaciją. Nuo 2022 metų įsigalioja atnaujinta šios klasifikacijos versija, kurioje kategorinę Autizmo spektro sutrikimų sampratą keičia dinaminė. Kitaip tariant, į autizmo spektro sutrikimus pradedama žvelgti kaip į kontinuumą, kuriame įvairūs šio sutrikimo bruožai gali būti išreikšti stipriau ar silpniau. Taigi, mums įprasti specifiniai sutrikimų pavadinimai, tokie kaip Aspergerio sindromas, nebebus išskiriami“, – pradeda pokalbį Akvilina.
ASS – tai sutrikimai, kurie pasižymi įvairiapusiais žmogaus sunkumais komunikacijoje, socialiniuose ryšiuose, bendravime su kitais. Šiems sutrikimams taip pat būdingi pasikartojantys, nelankstūs žmogaus elgsenos modeliai ir interesai.
ASS galimybė dažniausiai įtariama jau antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kai atsiranda raidos netolygumai, pavyzdžiui, vaikas supranta kalbą, bet į ją nereaguoja, neatsako. Visgi, tam tikri vaiko sunkumai gali išryškėti ir vėlesniame amžiuje, kuomet vaikas susiduria su didesniais socialiniais iššūkiais, pavyzdžiui, ėjimu į mokyklą.
„Manau, kad apibendrintas pavadinimas gali paskatinti platesnį su vaikais dirbančių specialistų supratimą apie galimą pagalbą. Pedagogams, kurie nėra gydytojai, kartais sunku suprasti visas tas skirtingas diagnozes, kodus ir jie nežino, kaip elgtis, į kokias rekomendacijas atsižvelgti. Žodis spektras apibendrina viską, kas gali pasireikšti, tai lyg įvairių bruožų rinkinys po vienu skėčiu, o kiekvienas vaikas turi skirtingą rinkinį“, – paaiškina A.Jurkšaitė.
Mokykla – tikras iššūkis
Paramos vaikams centro psichologė pabrėžia, kad kiekvieno vaiko sugebėjimai yra skirtingi. Galbūt, Aspergerio sindromu įvardijami vaikai turi įprastus intelektinius gebėjimus, mažiau išreikštus ir pastebimus autizmo sutrikimo bruožus, bet jie visi vienodai turi sunkumų ir visiems jiems reikia dėmesio.
„Kaip ir įprastos raidos vaikai, taip ir turintys ASS, vaikai nori jaustis svarbūs, turėti draugų ir patirti sėkmę. Pradėjus lankyti mokyklą, kyla įvairių iššūkių, nes jiems neretai sunku suprasti, kokiais žodžiais ar veiksmais jie gali patikti kitiems. Jiems sudėtinga suvokti kitų emocijas, pasikeitusias intonacijas, perkeltinės prasmės žodžius, tylos pauzes ar neverbalinę kūno kalbą. Tokie vaikai sunkiai supranta socialines taisykles, kurios kitiems tarytum savaime aiškios. Ką reiškia mandagiai elgtis? Ko tikimasi sakant – gerbk suaugusįjį? Dar sunkiau susigaudyti, kai išmoktas ir priimtas taisykles kažkas pažeidžia ir nebūna jokių pasekmių. Pavyzdžiui, kitas vaikas neklaustas prakalba per pamoką ir nesulaukia pastabos“, – psichologė vardija dažniausiai kylančius sunkumus.
Dar viena aktuali ASS turinčių vaikų sunkumų sritis – susidūrimas su įvairiais pojūčiais. Dauguma ASS turinčių vaikų yra itin jautrūs įvairiems jutimams, kurių klasėje apstu. Klasėje vyraujantis triukšmas, sienos nukabinėtos plakatais, ryški saulė, šviesa, kvapai yra gali tapti tikra jutimų bomba, kuri išmuša iš vėžių ir apsunkina susikaupimą, kelia nerimą.
Svarbi mokytojos reakcija
Dar gaji nuomonė, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės turi mokymosi sunkumų, nors pavyzdžiai rodo visai ką kitą. A.Jurkšaitė pabrėžia, kad ASS nereikėtų sieti su intelektiniais gebėjimais – vienų vaikų intelektas labai aukštas, kitų žemas, trečių vidutinis.
„Nemažai nesusipratimų kyla dėl komunikacinių sunkumų, nes tokie vaikai kartais kalba kitu tempu, turi neįprastą žodyną, menkai reaguoja į kalbą ar visai nekalba. Neretai būna, kad žvelgiant iš šalies stebime į kalbą nereaguojantį vaiką, tačiau geriau jį pažinę ar pasisvečiavę jo namuose išgirstame jį bendraujant pilnais sakiniais“, – pastebi vaikų psichologė.
Todėl ir mokykloje adaptacija priklauso nuo to, kaip klasiokai vaiką supras ir, svarbiausia, kaip pati mokytoja reaguos į vaiko elgesį.
„Nors nesinori atsakomybės suteikti tik mokytojų pusėn, bet suaugusieji turi didžiulę įtaką. Daug lems, kaip mokytoja, tėvai ar mokyklos psichologė paaiškins, padės susigaudyti vaikams, kuriems gali kilti klausimų dėl kitaip besielgiančio klasioko. Svarbiausia žinutė turbūt yra ta, kad nepaisant jo elgesio, jis nori draugauti, tik ne visada žino kaip, todėl turime kartu pasistengti jį pakviesti, priimti į žaidimą, paaiškinti žaidimo taisykles“, – teigia specialistė.
Agresijos priežastys
Tėvams nederėtų laukti, kol jų vaikai susidurs su mokiniu, turinčiu ASS. Vienaip ar kitaip su tokiu mokiniu vaikas susidurs“ todėl reikėtų iš anksto pasikalbėti, paaiškinti, kad yra pačių įvairiausių žmonių, kuriems kyla vienokių ar kitokių sunkumų, visai kaip ir įprastos raidos vaikams.
„Nereikia klasėse baksnoti pirštu ir įvardinti konkretų vaiką, bet reikia šią temą legalizuoti, kalbėti apie tai“, – įsitikinusi Paramos centro vaikams psichologė. Ji primena, kad kiekvienas ASS atvejis yra skirtingas ir mokytojo ar mokytojo asistento įsikišimas turi būti personalizuotas pagal poreikį.
Tyrimuose teigiama, kad tarp ASS turinčių žmonių pasitaiko ir agresyvaus elgesio. Dėmesys tokiam elgesiui ypač aktualus mokykloje, kurioje vaikai mokosi savireguliacijos metodų ir taikaus konfliktų sprendimo.
„Labai svarbu suvokti, kad stiprus emocinis vaiko atsakas, turi priežastį. Jei jis stipriai sureaguoja, imasi žalingų veiksmų, visa tai nekilo iškart, o turėjo kažkokią dinamiką, ėjo iš vienos fazės į kitą. Jei geriau pažintume vaiką, mes matytume, kada jis pradeda nerimauti, nežino, kaip ir į ką reaguoja. Pažindami vaiką galime jam laiku padėti – mokyti išreikšti poreikius socialiai priimtinu būdu, įvardyti emocijas, ieškoti jam tinkamų nusiraminimo būdų“, – pastebi A.Jurkšaitė.
Kiekvienas vaikas gali rasti skirtingų nusiraminimo būdų – vienam galbūt užteks garsiai įvardyti jo jausmus, kitam teks išeiti į koridorių ramiai pakvėpuoti, pasivaikščioti, trečiam padės lingavimas ar kitoks raminantis judesys, ketvirtam – raminanti veikla, skaičiavimas ar stiklinė gaivinančio vandens.
„Pykti yra normalu ir svarbu visiems vaikams, bet ir aš mėgstu priminti tris pykčio taisykles: nesužeisti savęs, kitų ir aplinkos“, – šypteli Akvilina.
Ne vaiko problema
Dažna ASS turinčių vaikų (ir ne tik) bėda – sunku pritapti kolektyve ir net labai norėdami rasti draugų, jie lieka vieni.
„Norėčiau pabrėžti, kad jei vaikas patiria atskirtį, patyčias ir kitokius socialinius sunkumus, tai nėra tik vieno vaiko ar jo šeimos problema – ta visos mokyklos bendruomenės iššūkis ir jį galime įveikti tik suprasdami vieni kitus, skirdami dėmesio tam supratimui ir to supratimo didinimui“, – pabrėžia psichologė.
Dažnai susidūrę su kitokiu vaiku klasėje, jam pasiūlo išeiti, susirasti kitą mokyklą, tačiau, anot A.Jurkšaitės, būtent mokyklose mokomės būti kartu visuomenėje su pačiais įvairiausiais žmonėmis nepaisant jų gebėjimų, rasės, kultūros ar raidos ypatumų.
„Jei nieko bendro neturiu su tuo vaiku, per prievartą bendrauti nereikia, bet suprasti ir teigiamai reaguoti – būtina ir tikrai atsiras kam smagu, įdomu draugauti“, – įsitikinusi psichologė.
