Kaip ir daugelis moksleivių, B.Bareikytė vasarą gerai pailsėjo ir rugsėjo 1-ąją jau susitiko su savo klasės draugais. Tačiau praėjusias porą vasarų jaunoji aktorė nemažai laiko praleido filmavimo aikštelėje.
– Filmavotės išeivijos režisieriaus Tomo Vengrio „Gimtinėje“, dabar žiūrovai jus išvys naujame Linos Lužytės filme „Pilis“. Ar buvo drąsiau filmuotis antrojoje kino juostoje?
Barbora: Žinoma, buvo šiek tiek drąsiau, jau buvau įgijusi patirties filme „Gimtinė“.
Patirtis aikštelėje – labai plati sąvoka ir nelabai žinau, kaip ją sukonkretinti, nes aikštelėje įvyksta labai daug įvairių dalykų, kurie tave kažkuria prasme ugdo ir augina.
– Papasakokite, kaip Barbora atsidūrė filmavimo aikštelėje tiek kuriant „Gimtinę“, tiek „Pilį“? Kas pirmiausia pastebėjo ją ir jos aktorinius gebėjimus?
Jokūbas: Barborai nuo mažens patiko veikla, kuri reikalaudavo aplinkinių dėmesio, tarkim, ji improvizuodavo eilėraščius, dainuodavo, „vesdavo vakarus“, ir visi turėdavome tame dalyvauti – vertinti, išsakyti pastabas, skirti balus ir panašiai.
Kai jai buvo kokie devyneri metai, ruošiausi eiti į kino bandymus vaidmeniui gauti. Ji manęs paklausė, kur einu, atsakiau, kad į vadinamąjį kastingą.
Matyt, tas žodis jai pasirodė įdomus, todėl įsiprašė eiti kartu. Taip atsidūrėme aktorių atrankos agentūroje.
Ten jos paklausė, ar ji nenorėtų nusifotografuoti. Barbora sutiko.
O po kelerių metų sulaukėme kvietimo į „Pilies“ videobandymus, o filmo „Gimtinė“ prodiuseriai atrankas darė įvairiose Lietuvos mokyklose, tad atvyko ir į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kur mokosi Barbora.
– Ar jau dalyvavote filmo „Pilis“ peržiūroje?
Jokūbas: Su šeima Valdovų rūmų kieme jau žiūrėjome išankstinę „Pilies“ premjerą. „Gimtinę“ žiūrėjau kino teatre.
– Kaip jautėtės žvelgdamas į dukrą kino ekrane?
Jokūbas: Jausmas toks, sakyčiau, ir keistas, ir geras.
Manau, ji gražiai atrodo ekrane, be to, jai puikiai sekasi.
– Ar dėl filmavimo vykote į Airiją, kur ir vyksta juostos veiksmas?
Barbora: Ten ir filmavome didžiąją filmo dalį.
Airijoje buvo filmuojamos scenos lauke, laiptinėje, pilyje, o Lietuvoje filmavome scenas kino klasteryje, kuriame buvo įrengtos personažų Jolantos ir Natalijos butų dekoracijos.
– Ar paprasta buvo suderinti mokslus mokykloje ir filmavimą?
Barbora: Su mokykla filmavimai nesikirto, nes jie vyko vasarą.
– Kuo įdomus buvo Monikos, emigrantų šeimos dukters, vaidmuo? Ar esate kuo nors į ją panaši?
Barbora: Personažas labai įdomus. Siužetas, aplinkybės priverčia personažą pereiti per įvairiausius jausmus: nuo teigiamų iki neigiamų. Galima pamatyti, kaip per visą filmą Monika užauga ir subręsta. Visa tai suvaidinti buvo labai įdomu.
Pradžioje buvo sunku suvokti Monikos charakterį, perprasti jos mąstyseną. Turėjau į visas situacijas pažvelgti kiek iš kitos pusės – vaikiškesnės, naivesnės. Apie tai daug kalbėjome su režisiere Lina – ji man padėjo visa tai atrasti. Nemanau, kad su Monika esame panašios, bet sutampa tai, kad abi mėgstame muziką.
– Kokių patarimų filmuodamasi kine sulaukėte iš tėčio? Ar jais pasinaudojote, ar neprireikė?
Barbora: Patarimai buvo ne iš vaidybinės, bet gal labiau iš praktinės pusės: kaip viskas vyksta aikštelėje. Daug kalbėjome apie pagarbą komandai.
– Su Barbora kalbatės apie aktoriaus duoną?
Jokūbas: Kartais pasikalbame. Ji domisi teatru, kinu, dažnai eina į kultūrinius renginius. Vakare įspūdžius aptariame.
– Ar ji klausia patarimo, kokią profesiją rinktis?
Jokūbas: Barbora savarankiška. Manau, kad ji stebi, kas vyksta aplink, mato mano darbo specifiką, o išvadas pasidarys pati.
Kadangi filmavosi trijuose filmuose, matau, kad kinas jai artimas.
– „Pilyje“ jums teko vaidinti su tėčio kolegomis. Pažinojote juos iš anksčiau? Jautėtės laisvai filmavimo metu?
Barbora: Kai kuriuos aktorius pažinojau iš anksčiau. Na, tiesiog buvau sutikusi juos keletą kartų. Galbūt dabar jau galiu sakyti, kad juos pažįstu. Vis dėlto darbas aikštelėje labai suartina.
– Norėtumėte dukrą ateityje matyti kaip savo kolegę?
Jokūbas: Gal atsakysiu taip – linkėčiau jai platesnių vandenų.
– Kai su žmona Dominyka, šiuo metu dirbančia personalo vadove įmonėje, susilaukėte pirmagimės, tikėjotės, kad ji bus linkusi į aktorystę?
Jokūbas: Kai susilaukėme pirmagimės, mažiausiai galvojome apie tai, kuo ji bus užaugusi.
– Jokūbai, užaugote aktorių Sauliaus Bareikio ir Danutės Kuodytės šeimoje, todėl, regis, buvo aišku, kad ir jūs tapsite aktoriumi. Bet ar tėvai jus, vienturtį sūnų, skatino eiti tuo pačiu keliu?
Jokūbas: Neblogai mokiausi, tad galėjau rinktis, kur studijuoti. Svarsčiau tarp žurnalistikos, teisės ir aktorinio. Į pastarąjį stojamieji buvo anksčiausiai. Įstojau, tad nutariau nesiblaškyti.
– Ar jums su tėvais teko susitikti viename spektaklyje ar filme?
Jokūbas: Su tėčiu kartu turime autorinių dainų programą, esame kartu filmavęsi, kartu dalyvavę viename miuzikle.
Kino juosta palietė emigracijos temą
Paauglė Monika, jos mama Jolanta ir sunkia demencija serganti močiutė stengiasi įsitvirtinti Dubline. Profesionali pianistė Jolanta dirba žuvų fabrike, tačiau kartais drauge su nuostabų balsą turinčia dukra koncertuoja lietuvių bendruomenės renginiuose.
Sykį Monikai ir Jolantai nusišypso sėkmė – jas pakviečia koncertuoti ištaigingoje pilyje, kurioje, sakoma, grojo net seras Eltonas Johnas. Tačiau kelionei trūksta pinigų. Nevilties apimta Monika ryžtasi beprotiškam poelgiui, kad tik galėtų išpildyti savo svajonę.
Režisierė L.Lužytė norėjo parodyti, kad visi mes turime svajonę. Simboliškai ją galima sutapatinti su pilimi – siekiamybe, kur norime nukeliauti ar ko pasiekti, ir tikėjimu, kad tam įvykus visas gyvenimas taps daug gražesnis. Ir nors filme kalbama apie emigraciją, ji čia lieka tarsi antrame plane.
Filmavosi aktorių žvaigždynas
Šį rugsėjį Lietuvos žiūrovus pasieksiantis jautrus ir nuoširdus režisierės L.Lužytės ilgametražis vaidybinis filmas „Pilis“, kuriame vaizduojamas realistiškas vienos šeimos, emigravusios į Airiją, gyvenimas. Nors „Pilyje“ yra ir tamsesnių epizodų, vis dėlto tai šviesus ir įkvepiantis filmas apie dideles svajones, ambicijas ir norą gyventi geriau.
Mamos vaidmenį filme atliko 2017 metais Sidabrinę gervę už geriausią aktorės vaidmenį pelniusi Gabija Jaraminaitė, močiutės – legendinė kino aktorė Jūratė Onaitytė, o Monikos vaidmuo atiteko jaunajai aktorei B.Bareikytei.
„Pilyje“ vaidmenis taip pat kūrė Rasa Samuolytė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė, Viktorija Streiča, Lenkijos aktorė Martyna Peszko, Rumunijos aktorius Andrei Ciopecas.
Filmo pasaulinė premjera įvyko Airijoje, renginyje „Galway Film Fleadh“. Būtent šioje šalyje ir buvo nufilmuota didžioji filmo dalis. „Pilis“ – pirmasis Lietuvos ir Airijos bendras vaidybinis filmas.
