– Jei yra galimybės pasielgti įvairiai – geriau vaiką palikti papomokinėje grupėje su visais ar perpiet jis turėtų grįžti namo?
– Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Svarbiausia – subalansuotas vaikų krūvis. Renkantis – svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir į vaiko poreikius. Nauda vaikui priklauso nuo pačio vaiko ypatybių bei konkrečios mokyklos siūlomo modelio.
Prailgintos grupės modelis dažniausiai užtikrina tik vaikų priežiūrą pasibaigus pamokoms, galbūt atliekami kai kurie namų darbai, vaikai gali pažaisti ir tiesiog pabūti mokykloje, kol tėvai yra užimti.
Visos dienos mokykla- ugdymą, poilsį, būrelius ir papildomas veiklas apjungiantis modelis. Šis modelis ne tik sutaupo laiko tėvams, kurį jie turėtų skirti vaikų vežiojimui po būrelius, bet ir užtikrina vaiko dienos ritmą, sveiką ir reguliarų maitinimą, vaikui taip svarbų laiką lauke.
Čia toliau organizuojamas ugdymas, neformalios veiklos, kurios papildo ir pagilina pirmoje dienos pusėje įgytas žinias bei gebėjimus. Vaikai yra ne tik prižiūrimi bet ir ugdomi. Skiriama daug laiko vaiko ir socialiniams-emociniams įgūdžiams stiprinti.
Vaikai turi didesnę galimybę leisti daugiau neformalaus laiko ne tik su suaugusiais, bet ir savo bendraamžiais. Tai didina patiriamą bendruomeniškumo jausmą, stiprina tarpusavio ryšį. Vaikams sudaromos natūralios galimybės greičiau susirasti draugų.
Tėveliams vakare nebereikia skirti papildomo laiko pasiruošimui kitai dienai atliekant namų darbus ar kitas užduotis. Taigi tėvai gali visą likusį laiką skirti maloniai ir kokybiškai veiklai su vaikais.
Taigi, tėvams renkantis, svarbu, kad būtų palaikytas sveikas vaiko ugdymo ir poilsio balansas.
– Papomokinė veikla pirmoje klasėje – tęsti pradėtą, apsiimti naujos ar padaryti pertrauką?
– Yra įvairių nuomonių šiuo klausimu. Aš už tai, kad vaikas būtų ugdomas visapusiškai. Renkantis būrelius yra svarbu ne liepti vaikui, bet susitarti. Jei vaikas prašo vienokios ar kitokios veiklos, tėvų kelias yra susitarti iš anksto, kiek vaikas įsipareigoja pasirinktą veiklą lankyti (pvz., metus; kol išmoks puikiai pagroti kūrinį; kol gaus baltą diržą ir pan.).
Jei vaikui veikla atsibosta anksčiau, tėvai turi priminti susitarimą ir tvirtai jo laikytis. Tėvai neturi nusileisti tik išgirdus iš vaiko „man neįdomu ir noriu pradėti ką nors kito“. Taip yra ugdomas ir vaiko charakteris- vaikas mokosi susikaupti, ištverti ir nugalėti sunkumus, įveikti save mažuose dalykuose.
Įvairių veiklų išbandymas nieko blogo niekam nepadarė. Turėdamas galimybę rinktis, vaikas bent vieną ar dvi sau mielas kryptis jau įžvelgs gana greitai.
Pasikartosiu, kad puiku, kai vaiko ir tėvų nuomonė dėl veiklų pasirinkimo sutampa ir sukuriamos sąlygos vaikui tobulėti. Turėdamas sau mielą veiklą ar kelias, vaikas galės save realizuoti visą gyvenimą.
– Pradinėse klasėse pagrindinė vaikų kompetencija yra išmokti ir pamilti patį mokymosi procesą – kaip tai paskatinti padaryti?
– Yra vaikų, kurie tiesiog mėgaujasi mokymo(si) procesu, bet dalis jau ir pradinukų mieliau leistų laiką su draugais, prie televizoriaus ar su išmaniuoju rankose. Tad tiek mokytojams, tiek tėvams aktualus klausimas, kaip skatinti vaikus mokytis, kaip padėti vaikui pamilti patį mokymosi procesą?
Vienas iš svarbių dalykų, skatinant vaiką mokytis, yra pagyrimai. Tėvai ir pedagogai turėtų pagirti vaikus, kai jie to nusipelno. Pagyrimas net ir už mažą sėkmę suteiks ne tik motyvacijos, bet ir padės kur kas lengviau susidoroti su neigiamomis emocijomis užklupus nesėkmei. Mokytojams patarčiau nevengti nusipelniusių mokinių pagirti viešai, paskatinti.
Kitas labai svarbus dalykas – vaiko sudominimas. Mokytojas turėtų pagalvoti, kaip sudominti savo mokinius. Mokytojų paruoštas aktyvias, interaktyvias, įdomias užduotis mokiniai priims su malonumu. Šaunu, kai mokytojas mokiniams vis dar labai patinkančius tradicinius dalykus kaip žaidimai, bendravimas, knygos, geba apjungti su šiuolaikinėmis technologijomis ir panaudoti klasėje. Jeigu užduotys mokomos atlikti kūrybingai, paprastai mokinys susidomi, įsitraukia, o su naujausiomis technologijomis tai tik lengviau pasiekiama.
Itin svarbus vaikui palaikymas. Tiek tėvai, tiek mokytojai neturi demonstruoti nusivylimo vaiku, jei jam kartą, kitą nepavyko. Būtina padrąsinti vaiką, leisti vaikui jausti, jog jis, net nepasiekdamas dabar to, kas yra suplanuota, yra vertinamas bei palaikomas. Svarbu parodyti vaikui, kad jei jis pasistengs labiau, jam tikrai pasiseks.
Būtina skatinti vaiko atsakomybę ir atkaklumą. Tėvai neturi ruošti namų darbų už vaikus, padaryti už juos kitus darbus. Kitaip vaikas neišugdys atsakomybės už save, kas ypač svarbu savimotyvacijai. Taip pat svarbu nuo mažens skiepyti vaikams atkaklumą, t. y. ryžtą baigti pradėtus darbus.
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus. Vieningi mokymo ir auklėjimo būdai, metodai, kryptingas darbas suteikia vaikui stabilumo, užtikrintumo, kas teigiamai veikia vaiko norą mokytis.
Svarbu vaikui nebijoti klysti. Tėvai turi leisti vaikui suklysti, kad jis pajustų pasekmes. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, nedarykite už jį. Leiskite, kad vaikas gautų mokytojos pastabą, kad pajustų, kad tai nėra malonu ar gera. Vaikas turi „savo kailiu“ pajusti pasekmes dėl savo pareigų neatlikimo. Jis turi suprasti, kad jo rezultatai priklauso tik nuo jo paties ryžto, indėlio, pastangų.
Mokytis su malonumu vaikams padeda žinojimas, kokia jam iš to nauda. Tiek tėvai, tiek mokytojai akcentuodami, kalbėdami, diskutuodami su vaikais apie mokomųjų dalykų naudą, reikšmę, padeda vaikui suprasti, kodėl jis mokosi vienus ar kitus dalykus, kaip jam tai pravers.
Dar vienas svarbus veiksnys, darantis įtaką mokymosi procesui – teigiamos emocijos. Jei vaikas blogai emociškai jausis klasėje, mokykloje, apie jokį jo norą mokytis mes kalbėti negalime. Svarbu kurti draugišką aplinką klasėje ir mokykloje bei teigiamomis emocijomis grįstus bendraklasių tarpusavio ryšius. Mokykla mokiniui turėtų asocijuotis su teigiama patirtimi.
Labai svarbus yra tinkamas požiūris šeimoje. Visi sutiksime, kad jei tėvai apie mokytojus kalba neigiamai, vaikui irgi formuosis toks suvokimas apie pedagogus ir dėstomus dalykus. Jei vaikas vis girdi, kad štai mamai ar tėčiui irgi nesisekė, pavyzdžiui, matematika, jis nė nesistengs, nes manys, jog tarsi užprogramuota, kad matematika jam taip pat nesiseks. Tėvų teigiamas požiūris į mokyklą, į mokytojus yra labai svarbus, skatinant vaiko meilę mokymuisi.
Taigi, paties vaiko noras mokytis yra didinamas tėvų pavyzdžiu, teigiamos mokymo(si) aplinkos kūrimu, pagalba vaikui, supratimu ir tėvų bei mokytojų bendradarbiavimu.
– Kokia turėtų būti pirmoko dienotvarkė – kada keltis, gultis, kiek skirti aktyvioms veikloms?
– Pirmokui būtų daug lengviau, jeigu jis įprastų gyventi pagal dienotvarkę, kuri labai priklauso nuo šeimos gyvenimo tvarkos, nuo vaiko organizmo poreikių, vaiko interesų bei veiklų. Tačiau pagrindiniai principai dienotvarkei tinka visiems.
Pirmokų svarbiausi dienos režimo elementai yra miegas, maitinimasis, pamokos, žaidimai, laisvalaikis, papildomos veiklos.
Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 10 valandų per parą.
Mityba – tai veiksnys, sąlygojantis gerą vaiko vystymąsi, organizmo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais ir energija. Labai svarbu, kad vaikas išeitų į mokyklą papusryčiavęs arba jam sudaryta galimybė papusryčiauti mokykloje. Taip pat svarbu, kad pirmokas pavalgytų karštus, maistingus pietus.
Labai svarbu, kad vaikai po pamokų aktyviai ilsėtųsi gryname ore, o ne sėdėtų laiptinėse, prie kompiuterio ar vaikštinėtų po parduotuves. Tik sportas, žaidimai, fizinis darbas gali padėti vaikui atgauti jėgas. Pradinių klasių mokinukams rekomenduojama būti lauke ne mažiau kaip 3 val. per dieną.
Ne mažiau kaip 2 val. kasdien turi būti skiriamos vaikų aktyviai fizinei veiklai, sveikatos stiprinimui.
Rekomenduojama jokiu būdu neperkrauti pirmoko papildomais būreliais, palikti laiko vaiko poilsiui, žaidimams.
– Tėvai labai pergyvena, jei vaikas nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti – ar šių kompetencijų reikia pirmokui?
– Svarbu suvokti, kad ne gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti yra lemiamas mokyklinės brandos matas.
Išskiriamos trys pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia vaiko brandumas mokyklai: socialinis emocinis brandumas, intelektinė branda ir pasirengimas tapti mokiniu.
Socialinis – emocinis brandumas pasireiškia savivoka ir savigarba. Save adekvačiai suvokiantis vaikas žino, kas esąs, lengvai pasako savo vardą, pavardę, gimimo dieną, kur gyvena. Toks vaikas jaučiasi šeimos, kažkokios grupės nariu.
Socialiai brandus vaikas sugeba užmėgsti naujus ryšius, turi draugų kieme ar grupėje, noriai su jais žaidžia, dalyvauja šventėse. Socialinį – emocinį brandumą rodo elementari savikontrolė ir savitvarda. Toks vaikas mano, kad artimieji, ypač tėveliai, jį myli, jo laukia, todėl sugeba nuo šeimos saugiai atsiskirti.
Vaikas yra atidus tam, ką daro, noriai mokosi ko nors naujo, dar nepatirto. Brandus ir sveikas vaikas jaučia ir valdo savo kūną, stengiasi kontroliuoti emocijas ir elgesį. Bent trumpam suvaldo savo spontaniškus norus bendro žaidimo ir veiklos labui. Įžeistas ir nuskriaustas pats bando ieškoti išeities. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako apie šį jausmą, pasitraukia. Žaidime jis gali vadovauti ir paklusti bendraamžiui. Pasako, ką nori veikti, pasirenka priemones, vietą, draugus. Darbą iki galo atlieka dažniau nei meta nebaigtą.
Emociškai brandus pirmokas pasitiki artimaisiais ir pažįstamais suaugusiaisiais. Prašo padėti, patarti, paaiškinti, pamokyti, kai nesiseka. Kreipiasi pagalbos, jei susižeidė ar sunegalavo. Brandus vaikas bendrauja ir bendradarbiauja su kitais vaikais. Laikosi vaikų grupelės susitarimų, taisyklių. Aktyviai dalyvauja skirstantis vaidmenis, žaislus, renkantis siužetą žaidimui.
Jis stengiasi būti suprastas ir suprasti kitą. Paiso artimųjų norų, prašymų, perklausia, pasitikslina, prašo paaiškinti, jei ko nors nesuprato. Pasiruošęs mokyklai vaikas bando padėti, paguosti kitą. Taigi socialinis emocinis brandumas pasireiškia sugebėjimu valdyti savo emocijas ir elgesį, pozityviu bendravimu su kitais.
Intelektinė branda. Vaikas yra smalsus, daug klausinėja, tyrinėja aplinką, mėgsta žiūrinėti knygas. Jam patinka išbandyti įvairią veiklą, mielai šoka, dainuoja, vaidina, piešia, žaidžia judriuosius žaidimus.
Toks vaikas tiksliai suvokia savo aplinkoje vartojamą kalbą. Geba kalbėti atsižvelgdamas į situaciją, vartoja sudėtingesnes kalbines formas. Taip pat gali iš karto pakartoti naujai išgirstą nesudėtingą žodį, net jei nežino jo reikšmės. Vaizdus sieja su žodžiais, pavyzdžiui atpažįsta daiktą pagal jo išorės nusakymą.
Brandus vaikas jaučia meninį žodį, pats bando kurti, improvizuoti. Sugalvoja ką nors naujo, neįprasto žaisdamas, piešdamas ar užsiimdamas kita veikla. Jis nori ir bando skaityti bei rašyti. Turi elementarius darbinės atminties įgūdžius. Greitai įsidėmi, įsimena, išmoksta.
Intelektualiai brandus būsimasis pirmokas jau turi probleminio mąstymo pradmenis. Jis bando savarankiškai spręsti kilusius keblumus. Pradeda suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, nuoseklumą. Toks vaikas skiria realybę nuo įsivaizduojamo ar svajonių pasaulio.
Pasirengimas tapti mokiniu. Pasirengęs mokyklai vaikas mėgsta sportuoti, yra aktyvus, turi gerą kūno pusiausvyrą. Jis domisi mokykla, mokinio daiktais, pačiu mokymosi procesu, nori turėti mokiniui reikalingų daiktų.
Mokytis pasirengęs vaikas domisi knygomis, mėgsta jas vartyti, žiūrinėti iliustracijas, imituoti skaitymą kurdamas pasakojimus pagal paveikslėlius. Taip pat mėgsta klausytis skaitymo. Prašo paskaityti, atidžiai klauso skaitančiojo. Turi mėgstamą pasaką ar pasakojimą, eilėraštį. Pastebimas vaiko pasirengimas rašyti.
Jis domisi raidėmis, visur pastebi raides ar užrašus, juos apžiūri, komentuoja. Geba koordinuoti akį ir ranką. Gerai kopijuoja linijas, ornamentus, iškerpa paprastų formų daiktus. Jis tinkamai laiko pieštuką, mėgsta kopijuoti raides, moka rašyti savo vardą, gali parašyti keletą spausdintinių raidžių.
Mokyklai brandus vaikas turi susiformavusius paprasčiausius matematinius vaizdinius. Turi supratimą apie formą ir dydį, pavyzdžiui, skiria apskritimą, kvadratą bei trikampį. Taip pat gali apskaičiuoti daiktus bei vartoja elementarias sąvokas sugretindamas, lygindamas.
