– Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau, tada dar yra vilties, kad išmoks ar pasieks kažką daugiau. Kaip manote jūs, nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti galvoti apie vaiko muzikinį ugdymą?
– Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius.
Jei kalbėti populiariai: esame girdėję, jog genialusis kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas sukūrė pirmąją simfoniją būdamas tik aštuonerių, pianistės Martha Argerich orkestrinis debiutas įvyko jai būnant šešerių, na, o dainininkas Stevie Wonderis, būdamas dvylikos, išleido pirmąjį solinį albumą „Fingertips“.
Tokie išskirtinai ankstyvūs muzikantų pasiekimai visada daro įspūdį tėvams, galvojantiems apie tinkamą atžalų muzikinio lavinimo pradžios amžių.
Esmė tokia, požiūrio, beje, ypač gajaus Azijos šalių mentalitete, pradėti muzikuoti kuo anksčiau, populiarumas, tampriai sietinas su neurolingvistiniais ir moksliškai įrodytais individų raidos tyrimais, analizuojančius būtent vaiko smegenų struktūrinius pokyčius bei vystymąsi ankstyvajame raidos etape.
Žinoma, jog jau ir nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokintis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais, leidžia organizuoti jau labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus.
Populiariausias specialistų požiūris bei rekomendacijos, pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog tai ir yra laikotarpis, kuomet turėtų būti priimamas šeimos sprendimas, ar muzikuoti bus pasirenkama profesionaliai, ar užsiėmimai bus pasirenkami daugiau užklasinei veiklai papildyti, vaikui lavinti galbūt be didesnių profesinių ambicijų.
Nenorėčiau nepaminėti ir vyresnio amžiaus tarpsnių; dešimties ir vyresniems vaikams muzikos instrumentų mokymosi spektras dar paplatėja – dabar sparčiai populiarėja mušamųjų instrumentų užsiėmimai, kuriuos vis dažniau renkasi ne tik berniukai (šypsosi).
Vyresnio amžiaus vaikai, idealiu atveju jau gavę muzikinius pradmenis, gali pradėti mokintis groti ir įvairiais pučiamaisiais: saksofonu, trimitu, fagotu ar styginiais – violončele ar kontrabosu dar ir dėl to, jog jie jau fiziškai pajėgūs suvaldyti masyvų instrumentą.
– Dabar yra šimtai įvairiausių veiklų, būrelių, kuriuos gali lankyti vaikai. Ar muzikos mokymasis turi privalumų prieš juos ?
– Tikrai taip. Labai mėgstu vaikams ir tėvams pasakoti apie istoriškai susiklosčiusią kamerinio muzikavimo tradiciją, kuomet XVIII-XIX amžiuje instrumentą įsigyti ir lavintis galimybę turėjo tik labiau pasiturintys ir privilegijuoti asmenys, kuriems nereikėjo sukti galvos apie instrumento išlaikymą, mokytojų samdymą. Gebėti muzikuoti, būti įvaldžius konkretų instrumentą ar mokėti dainuoti – buvo aristokratiškumo, gero skonio ir net aukštesnės visuomeninės padėties ženklas.
Dėl teigiamo muzikos poveikio asmenybės ugdymui, manau, niekas nesiims ginčytis. Naujos mokslinės studijos tik patvirtina faktą, apskaičiuoja procentinį pokytį bei apibrėžia socialinės kompetencijos sąsajas apie tai, kokią teigiamą įtaką augančiai asmenybei suteikia menas bendrąja prasme, kuriame reikšmingą vietą užima būtent muzikavimas.
Tai ir kognityvinių gebėjimų – koncentracijos, kruopštumo, dėmesio, kantrybės bei disciplinos lavinimas, kūrybiško požiūrio į aplinką ugdymas, jautresnio aplinkinio pasaulio emocinis pažinimas.
Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais. Muzikuojantis vaikas gali labiau pasitikėti savimi bendraamžių tarpe, taip pat įrodyta, kad muzikuojantys žmonės yra mažiau paveikūs aplinkos dirgikliams, stresui.
Galų gale, tai neabejotinai naudingesnis būdas laiko leidimui nei vaikus užvaldantys elektroniniai prietaisai ar socialiniai tinklai.
– Minėjote, kad muzika turi net gydomąjį poveikį. Galite paaiškinti plačiau?
– Šiuo atveju reiktų pradėti kalbėti apie muzikinę terapiją ar terapinį muzikos poveikį besimokančiajam. Nors šiuolaikinis pasaulis yra smarkiai technologiškai pažengęs, mes, pedagogai, vis dažniau kalbame apie jautrius, pakitusio raidos spektro vaikus, nebemokančius bendrauti vieni su kitais gyvai, ne per socialinius tinklus.
Vaikai vis dažniau atsiduria ant emocinių krizių ribos, jų jautrumas tampa pertekliniu ar žymimas iššaukiančiu, agresyvesniu elgesiu. Tai susiję su paauglystės, brendimo laikotarpio problemomis bei iššūkiais, su kuriais mes kasdien susiduriame dirbdami su šiuolaikiniais vaikais mokykloje. Taip pat ir „nematomų“ problemų yra nemažai. Ne tik mokykloje, bet ir namuose, šeimose.
Tuomet į pagalbą gali būti pasitelkiama terapinė, gydomoji muzikos galia. Pasitelkus psichologines žinias, muziko terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos.
– Muzikos galima mokytis labai įvairiai – lankyti užsiėmimus savo mokykloje, muzikinius būrelius, ansamblius, muzikos mokyklas ar privačias pamokas. Kaip išsirinkti, kuris geriausias ir tinkamiausias?
– Tai panašus klausimas kaip ir kokį konkrečiai instrumentą galima rekomenduoti vaikui (juokiasi). Šiuo atveju, tai pasitarus šeimoje priimamas individualus sprendimas, mat niuansų ir skirtumų mokantis yra nemažai.
Pirmiausia – pasirinkimas tarp individualaus ir grupinio mokymo. Be abejonės, individualus mokymas visada bus kokybiškesnis dėl savo specifikos.
Individualiam darbe su vaiku koncentruojamasi ir konkretaus instrumento mokymą, tačiau taip pat integruojamos ir bendros, pagrindinės teorinės, muzikos istorijos žinios. Priklausomai nuo pedagogo kompetencijos, tai turėtų būti „viskas viename“ mokymosi paketas. Tokius užsiėmimus rekomenduočiau jautresniems, didesnio dėmesio ar laiko atsiskleisti reikalaujantiems vaikams. Na, o vaikams, kurie itin socialiai aktyvūs, puikiai tinka muzikavimas chore ar mokykliniame orkestre.
Muzikos mokyklose, kaip taisyklė, vaikai mokomi ne tik individualiai pasirinkto instrumento, tačiau ir muzikos teorijos, istorijos, solfedžio pagrindų. Vieniems mokiniams toks modelis bus priimtinas, kiti tuo tarpu gali susidurti su sunkumais.
Norėčiau tik paskatinti pasirinkus individualų ar grupinį muzikos mokymą, iš anksto sutarti ir išsiaiškinti su vaiku, kad tai nebus vienadienis užsiėmimas, o veikla, reikalaujanti kantrybės ir laiko, reguliaraus lankymo bei namų darbų užduočių atlikimo.
Na, o tėvams reikia nepamiršti ir finansinio aspekto, mat privačios individualios pamokos ar būreliai visuomet esti brangesni nei muzikos mokyklos lankymas.
– Vienas iš dažniausiai tėvus kamuojančių klausimų – kaip iš(si)rinkti instrumentą, muzikos klasę. Jei dainuoja, tai suprantama, bet iš kur žinoti, vaikas gabus smuikui, akordeonui ar fleitai?
– Pirmiausia, reiktų atsižvelgti į vaiko rodomą interesą muzikai. Dar ikimokyklinėje grandyje, darželiuose išryškėja vaiko jautrumas muzikai, tarkim, polinkis dainuoti. Patarčiau dažniau nusivesti savo vaiką į bet kokius muzikinius renginius: koncertus, spektaklius, baletus ar operas bei stebėti jo reakcijas. Tai ne tik nepakeičiamas laikas pabūti kartu, tačiau tokiu būdu vaikas būna supažindinamas su muzikos pasauliu.
Be to, teigiamą poveikį muzikuoti daro ir įvairūs per televiziją rodomi populiarūs muzikiniai šou. Jei vaikui įdomu ir jis tam tikru laikotarpiu nuolat kalba apie konkretesnę veiklą, to taip pat nereikėtų praleisti.
Dėl klausos, tik retas (vienas iš 10000) turi vadinamą „absoliučią“ klausą, tačiau likusieji 9999 žmonės gali ją visą gyvenimą lavinti (šypsosi).
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko temperamentą, charakterio savybes. Jei vaikas labiau ekstravertas – gerai jausis muzikuodamas ir grupėse, kolektyvuose, ir grodamas soliniu instrumentu. Jei labiau intravertas – jam tiks labiau individualus muzikavimas. Ramiam vaikui greičiausiai mažiau tiks mušamųjų instrumentų specifika, smulkaus sudėjimo – kontrabosas ar trombonas vien dėl didesnių fizinių resursų reikalavimų.
Reikia nepamiršti, jog tam tikrus instrumentus reikės pačiam vaikui kilnoti, laikyti, transportuoti, dėl to gali nukentėti laikysena ar nugaros tiesumas. Kai kurie pedagogai mėgsta rekomenduoti instrumentą pagal rankų pirštų didumą bei ilgumą, tai ir teisingas ir klaidingas požiūris viename: mat augant vaiko fiziologija taip pat keičiasi, tačiau turint didesnę rankos apimti yra išties paprasčiau groti fortepijonu pažengusiems dėl fortepijono akordų ar oktavinės technikos specifikos.
Taip pat visada rekomenduoju atkreipti dėmesį į pasirinkto instrumento kokybę. Mat kokybiškas instrumentas tarnaus ne vienerius metus, jei bus kokybiškai derinamas ir prižiūrimas. Dar svarbus ir kambario ar patalpos, kuriame numatomas instrumento laikymas, dydis.
Dabar rinkoje, kalbant konkrečiai apie klavišinius instrumentus, yra daug gamintojų, siūlančių „apsaugoti“ triukšmui jautrius šeimos narius ar kaimynus, naudojant „tylos“ („silence“) garso režimą.
– Jei nepradėjo vaikas groti penkerių, o noras kyla tą daryti sulaukus paauglystės. Ar verta pradėti? Kokius tada instrumentus ar būdus rinktis?
– Labai dažnai to klausia mokinių tėvai, kurie patys grojo ir nori pakartoti, pagerinti žinias, nes, galbūt, turėjo piktoką pedagogą (šypsosi). Atsakau, kad grojimo menas ir yra unikalus tuo, kad jam neegzistuoja amžiaus limitas ar cenzas. Ne visi tik vėliau tampa profesionalais, bet ne visų ir tikslas tokiais būti. Juk svarbus mokymosi, saviraiškos procesas.
Gebėjimas išmokti naujovių, lavinimasis visą gyvenimą, galėjimas muzikos pagalba pabūti su savimi, didelis privalumas taip skubančiame šiandienos pasaulyje. Vieno instrumento, nors fortepijonas, kaip pagrindinis ar papildomas instrumentas yra vienas populiariausių pasaulyje, neišskirčiau, tam puikiai tinka ir gitara, ukulėlė, smuikas ar dainavimas. Svarbiausia, noras išbandyti save. Ir tai visados bus gera investicija ar dovana sau!
– Pabaigai, koks būtų „auksinis“ patarimas beveik vienu sakiniu tiems, kurie tik galvoja apie muziką?
– Svarbiausia – suteikite vaikui galimybę pradėti muzikuoti, taip išbandant save, nes pasak Liudviko van Bethoveno – „muzika gali pakeisti pasaulį“. Pirmyn!
