Pastebėjo sumažėjusį vaikų sergamumą
„Prieš porą metų rugsėjo mėnesį pasitikome priimdami naujus iššūkius ir keldami sau naujus tikslus, o 2019-aisiais metais atlikome tyrimą, kurio rezultatai akis atvėrė dar plačiau – vaikų sergamumas ženkliai sumažėjo, ypatingai gripo sezono metu. Darželinukų lankomumas tuo metu buvo beveik 100 procentų. Manome, kad tam įtakos turėjo sveikesnis maitinimas, ekologiški produktai“, – atvirauja Ukmergės lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Vida Dalė Jankūnienė pridurdama, jog ir vaikų tėveliams tai nepraslydo pro akis.
Anot lopšelio-darželio dietistės Jolantos Mickuvienės, darželio valgiaraštis išties skiriasi nuo daugumos kitų ugdymo įstaigų. Vienas esminių skirtumų – patiekalų sudėtį apie 85 proc. sudaro ekologiški produktai, tačiau tai tikrai ne viskas. Vaikams taip pat formuojami ir nauji mitybos principai.
„Vaikai pradėjo gerti nesaldintą arbatą, valgė patiekalus su gerokai mažiau druskos, buvo pratinami gerti daugiau vandens su uogomis ar mėtų lapeliais. Taip pat valgė patiekalus, kurie paruošti sveikiau, nenaudojant riebalų. Dažniausiai produktai garinami garuose, verdami vandenyje ar gaminami konvekcinėje krosnelėje. Valgiaraštyje kepamų patiekalų aliejuje liko labai mažai, vos keli per savaitę“, – pasakoja J. Mickuvienė.
ŽŪM ministro patarėjas R. Gorbačiovas sako suprantantis, jog kardinalūs pokyčiai negali įvykti per mėnesį ar net metus, tačiau džiugu, kad darželių bendruomenės jau dabar pastebi pirmuosius teigiamus pokyčius.
„Sveikas vaikas – sveika visuomenė. Tikime, kad dar vaikystėje suformuoti sveikos mitybos įpročiai yra pati geriausia sveikatos prevencija. Kuo sveikesnė visuomenė, tuo mažiau reikės leisti pinigų gydymui“, – apie projekto tikslus ilgai nedvejodamas atsako R. Gorbačiovas.
Keitėsi ne tik maitinimo, bet ir ugdymo procesas
Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, jog pasikeitė tik produktai darželio virtuvėje ir patiekalai ant mažųjų stalo, tačiau pokyčių buvo gerokai daugiau.
„Naujasis maitinimo modelis kardinaliai pakeitė ir ugdymo procesą. Mes pasukome patirtinio ugdymo kryptimi. Ekologiją įtraukėme į įvairias ugdymo veiklas. Darželio teritorijoje pradėjome kurti ekologišką sodą, kiekviena grupė turi savo lysves. Darželinukai sodina įvairiausias daržoves, uogas, vaistažoles, gėles. Vasaros metu mažieji prižiūri gamtos gėrybes, o rudenį nuima derlių“, – apie naujas veiklas pasakoja V. Jankūnienė.
Pokalbio metu darželio pavaduotoja ne tik papasakojo apie kiek neįprastą darželio teritoriją, bet ir pakvietė pasivaikščioti ir viską pamatyti savo akimis. Vietoje įprastų darželiams sūpynių ar smėlio dėžių kieme pastatyti ekologiški mediniai namukai, o visur aplinkui gausu augmenijos, kurią prižiūri vaikai. Darželis gali pasidžiaugti, jog turi net ir savo šiltnamį, kuriame, kaip ir pridera, auga vasaros gėrybės – pomidorai ir agurkai.
Pasiteiravus specialistės, ar Z kartą, kuri auga kartu su naujausiomis technologijomis, įmanoma sudominti visai kitokiomis veiklomis, sulaukėme atsakymo – tikrai taip.
„Naujausių technologijų mes tikrai neatsisakome ir taip pat įtraukiame į ugdymą, tačiau vaikai ypatingai vertina ir džiaugiasi galėdami prisiliesti prie natūralių dalykų. O taip dar ir lavinamas kūrybiškumas“, – atvirauja V. Jankūnienė.
Idėjos įgyvendinimui trukdė didesnės išlaidos
ŽŪM atstovas R. Gorbačiovas pasakoja, jog vaikų maitinimo, gerųjų įpročių formavimo ir ekologiškų ar pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų skatinimo klausimai dar prieš projekto inicijavimą buvo keliami ne vieną kartą, tačiau dažniausiai būdavo atsimušama į tą pačią sieną – padidėsiančias išlaidas, kurios ugdymo įstaigoms ir tėvams gali tapti per didele našta.
Siekdama paskatinti pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų vartojimą ir tuo pačiu palengvinti jų įsigijimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ŽŪM patvirtino vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, kurios pašalino pagrindinį trikdį – didesnę kainą. Taisyklėse numatyta suteikti paramą 1 vaikui per mėnesį kompensuojant 20 eurų kainų skirtumą tarp pagal abi kokybės sistemas pagamintų ir įprastinių maisto produktų.
„Šis projektas svarbus ne tik šalies ekonomikai, bet ir bendruomeniškumo jausmų ugdymui, kad maistą valgytume tą, kuris augo, buvo pagamintas ten, kur gyvename. Todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo, gali būti ne daugiau nei vienas tarpininkas“, – sako R. Gorbačiovas.
Ateities maitinimo modelis – ar realu?
Paklausus V. Jankūnienės nuomonės, kokios tokio maitinimo modelio perspektyvos ateityje, ar realus pritaikymas daugumai ar net visoms mažamečių ugdymo įstaigoms, specialistė ilgai nedvejodama atsakė teigiamai.
„Šis maitinimo modelis gali triumfuoti visur. Reikia tik stipresnio pasiryžimo. Žinoma, pradžia nebuvo lengva, tačiau esame įsitikinę, jog vardan vaikų sveikatos nėra nieko neįmanomo. Sveiki ir linksmi vaikai yra mūsų prioritetas ir tikslas“, – atvirauja V. Jankūnienė.
Anot R. Gorbačiovo, ŽŪM pastebėjo, jog iš pradžių darželiams kilo nemažai klausimų organizuojant viešuosius pirkimus, sudarinėjant valgiaraščius. Taip pat ugdymo įstaigos susidūrė su problemomis ir dėl mažoko ekologiškų produktų asortimento. Atsižvelgdami į šių darželių pastabas, Žemės ūkio ministerijos specialistai pakoregavo taisykles. Sumažintas būtinas pagal kokybės sistemas pagamintų produktų kiekis: vietoje 80 procentų ekologiškų produktų dabar nustatytas reikalavimas – 60 procentų. Be to produktai gali būti ne tik ekologiški, bet ir pagaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą. Taip pat supaprastinta atsiskaitymo sistema.
2019 m. parama pasinaudojo 7 paramos gavėjai, maitinantys 997 vaikus, jiems kompensuojant kainų skirtumą už 57 131,25 eurų valstybės biudžeto lėšų. Paramos teikimas, lengvinant sąlygas dalyvaujantiems, ir toliau tęsiamas. 2020 m. paraiškų rinkimui skirta 571 tūkst. eurų. Tikimąsi, kad vaikučius pagal kokybės sistemas pagamintais produktais maitins dar daugiau Lietuvos darželių.
Daugiau apie sveikatai palankius, ekologiškus produktus, jų ženklinimą, pasirinkimo galimybes, taip pat apie nacionalinės kokybės ir garantuotus tradicinius gaminius, saugomos kilmės vietos nuorodos bei saugomos geografinės nuorodos maisto produktus, jų vartojimą, naudą mūsų sveikatai, įtraukimą į kasdienį racioną sužinosite jau trečius metus rengiamoje nemokamoje kokybiško maisto šventėje (konferencija, mugė, degustacija) 2020 m. rugsėjo 8 d. 10 val. Vilniuje (viešbutis „Crown Plaza Vilnius“ M. K. Čiurlionio g. 84). Renginys nemokamas. Registracija: https://forms.gle/P3qU5xVsdLLzZALr9.
Renginio rėmėjas: LR žemės ūkio ministerija
