„Nėštumo kalendorius“ kartu su LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologe Egle Lysoviene nagrinėja pasaulyje sparčiai populiarėjantį būdą – vaiko vedamą primaitinimą arba BLW (angl. baby led weaning).
„Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Susipažinusi su jų pagrindiniais principais galėsit lengviau apsispręsti ir būsi rami dėl savo pasirinkimo.
Tinkamiausias laikas primaitinimui
Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Kūdikis jau gali pasėdėti prilaikomas, išlaiko liemens kontrolę, gali griebti ir nešti daiktus iki burnos.
Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Todėl tai yra tinkamiausias laikas pradėti primaitinimą.
Pirmasis kietas maistas
Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Pradėję maitinti kūdikį šaukšteliu, jie nusprendžia, kada ir kaip pradėti primaitinimą kietu maistu, o nebesiūlydami krūties (ar buteliuko) – kada baigti maitinti mažylį pienu.
Vaiko vedamas primaitinimas yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.
Svarbu žinoti pagrindinius principus ir mokėti „skaityti“ kūdikio siunčiamus ženklus. Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje.
Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2–6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti.
Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi? Jei primaitinimo nepradedame per anksti, o išlaukiame laiko, kai mažylis visiškai tam pasiruošia, kai suteikiame jam galimybę mokytis, jis pats gali parodyti mums, kada ir kiek yra pasiruošęs valgyti pats.
Kai sakome, kad kūdikis vadovauja primaitinimui, turime mintyje:
- Jog kūdikis sėdi kartu su šeima prie stalo ir prisijungia valgyti tada, kai yra pasiruošęs;
- Kai tik mažylis susidomi maistu, ima jį į ranką ir pradeda tyrinėti, tėvai skatina jį tai daryti;
- Nėra svarbu, ar pirmaisiais kartais jis ką nors suvalgys, ar ne;
- Maistas siūlomas tokio dydžio ir formos gabaliukais, kurie būtų patogūs paimti mažyliui į ranką;
- Svarbu suprasti, kad pirmiesiems bandymams netinka tyrelės ar trintas maistas;
- Nuo pat pirmųjų kartų kūdikis valgo pats, niekas jo šaukšteliu nemaitina;
- Ir tik jis nusprendžia, kiek maisto suvalgys vieno valgymo metu bei kaip greitai išplės savo mėgstamų produktų sąrašą;
- Mažylis ir toliau valgo mamos pieną (arba mišinuką), kai tik nori ir kiek nori, ir pats nusprendžia, kada yra pasiruošęs sumažinti jo kiekį ir žindimo dažnumą.
Kaip matote, BLW yra tarsi natūralus kūdikio vystymosi etapas.
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Būtent šis metodas suteikia galimybę vaikui pereiti prie kieto maisto jam tinkamu laiku ir jo paties tempu. Palaipsniui jo augančiam organizmui reikia vis daugiau maisto medžiagų, o kartu su tuo auga ir mažylio gebėjimas savarankiškai valgyti bei organizmo sugebėjimas tą maistą įsisavinti.
Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui.
Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus – taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę. Kūdikiui augant ir vystantis jo gebėjimams gabaliukus po truputį mažink.
Rekomenduojama vengti šių produktų
Prieš pradėdama derinti šeimos valgiaraštį prie mažylio galimybių, atsimink, kokių produktų rekomenduojama vengti:
Druskos: kūdikis dar negali jos apdoroti. Ruošdama maistą visai šeimai druskos berk į jau paruoštą patiekalą, prieš tai atskyrusi tą kiekį, kuriuo maitinsi kūdikį.
Cukraus: papildomos tuščios kalorijos visai nereikalingos, o dar ir gadina dantukus jiems net neišdygus.
Medaus: jis sukelia botulizmą, todėl bent iki pirmojo gimtadienio dėl šios rizikos medaus atsisakyk. Neskaldytų riešutų. Kyla pavojus užspringti.
Liesų produktų: riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m. amžiaus.
Perdirbto maisto. Jame per daug druskos, neretai ir cukraus, todėl reikėtų atsisakyti bent iki pirmojo gimtadienio.
Kaulingų žuvų: kyla pavojus užspringti. Mažyliui duok tik labai gerai išdarinėtą žuvį be kaulų.
Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių dėl salmoneliozės rizikos.
Maisto idėjos
Štai keletas paprastų pirmojo pirštukais imamo kieto maisto idėjų:
- Garinti (arba lengvai apvirti) žiedinio kopūsto ir brokolio žiedynai.
- Garintos arba orkaitėje keptos daržovių lazdelės – morkų, bulvių, baklažanų, saldžiųjų bulvių, ropių, pastarnokų, cukinijų, moliūgų.
- Garintos (arba lengvai apvirtos) nesmulkintos daržovės (šparaginės pupelės, mažosios kukurūzų burbuolės, saldieji žirneliai, valgomi su ankštimis, ir pan.).
- Žalio (neapdoroto) agurko lazdelės (patarimas: šaldytuve turėk iš anksto pasiruošusi tokių agurko lazdelių – tai puiki pagalba dygstant dantukams, nes vėsūs gabalėliai puikiai ramina skaudančias dantenas).
- Stori avokado griežinėliai (patarimas: avokado nepernokink, nes gabalėliai bus slidūs ir sunkiai suimami mažais pirštukais).
- Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą). Tinka duoti šiltą (šviežiai pagamintą) arba atvėsusią.
- Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės. Tinka duoti šiltą (šviežiai pagamintą) arba atvėsusią.
- Kriaušė, obuolys, bananas, persikas, nektarinas, mangas – visas arba pjaustytas lazdelėmis.
- Kietojo sūrio lazdelės – „Džiugo“, čederio ar kt.
- Lazdelėmis supjaustyta duona – viena arba su varškės sūriu, pomidoru (nulupus odelę).
Jei mėgsti eksperimentuoti, pabandyk pagaminti savąją šių patiekalų versiją, skirtą būtent Tavo mažyliui:
- Mėsos kukuliukus ar jautienos mėsainius.
- Ėrienos ar višienos kepsniukus („nuggets“).
- Žuvies kepsniukus arba pirštelius.
- Falafelius.
- Lęšių kotletukus.
- Ryžių kamuoliukus (gamindama naudok sušiams skirtus arba basmati ryžius).
Atsipalaiduokit ir improvizuokit – patiekalai tikrai neprivalo būti įstabaus grožio, juk jų paskirtis ne stebinti draugus feisbuke ar instagrame, o padėti mažyliui atrasti ir patirti naujų skonių!
Užkandžių idėjos
Gera mintis – sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę. Štai kelios paprastų kelionėms tinkamų užkandukų mažyliui idėjos:
- Vaisiai (labiau – nesmulkūs, tokie kaip obuolys, persikas, bananas ar mandarinas; mandarino skiltelę reikia išlupti iš apvalkalėlio).
- Salotos (pomidorai, agurko lazdelės, paprika, saliero stiebai (iš saliero stiebo reikėtų išimti sukietėjusias dalis – plaušus).
- Šaltos virtos daržovės (morkos, brokoliai ir pan.).
- Šalta virta kukurūzo burbuolė.
- Kietojo sūrio gabalėliai.
- Makaronų salotos (arba šalti virti makaronai).
- Jogurtas be priedų, neliesas, gali būti su namie įpjaustytais vaisių gabalėliais (parduotuvėje aromatizuoti jogurtai su vaisiais dažniausiai turi daug pridėtinio cukraus).
- Avokado užtepėlė arba humusas su duonos, morkų pagaliukais ir pan.
- Avižų, ryžių keksiukai arba skrudinta duonelė, užtepta riešutų sviestu, kreminiu sūriu, vaisių tyre be pridėtinio cukraus.
- Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Džiovinti abrikosai be šio priedo dažniausiai yra tamsiai rudi, o apdoroti – ryškiai oranžiniai.
- Šviežiai pagamintas vaisių glotnutis.
- Sausi pusryčiai su mažu cukraus kiekiu. Visada labai atidžiai skaitykit etiketes. Dauguma pramoninių kūdikiams skirtų sausainių ir pagraužtukų turi daug cukraus ir priedų, kurių reikia vengti!
Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina vaiko vedamą primaitinimą su tradiciniu primaitinimu – pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam.
Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra vaiko vedamas primaitinimas. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats. Tiesiog šį „pirštukų maistą“ pasiūlo ankstėliau nei rekomenduojama.
Lengviausia apibrėžti, kad kūdikių vedamas primaitinimas vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Tai atrodo šitaip:
- Jis nusprendžia, kada pradėti primaitinimą (sėdėdamas tiesiai su pagalba ar be jos, išlaikydamas galvytę, sugebėdamas sučiupti maistą pirštukais ir pataikyti įsidėti jį į burną, rodydamas susidomėjimą kietu maistu).
- Jis nusprendžia, ką valgyti (kai pasiūlai įvairių visaverčio maisto produktų ir leidi pačiam pasirinkti, ką valgyti, o ko ne).
- Jis nusprendžia, kiek valgyti (kai leidi sekti savo sotumo ženklus – nustoti valgyti, kai nebesi alkanas, arba toliau valgyti, jei vis dar esi).
- Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja. BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9–12 mėn. amžiaus.
Taigi, kaip matote, šis primaitinimo būdas nusako ne maisto produktus ar jų konsistensiją, bet principus ir veiksmų eigą prie stalo.
Kūdikio vedamas primaitinimas turi daug privalumų: leidžia kūdikiui pačiam reguliuoti suvartojamo maisto kiekį, pajusti galybę skirtingų sensorinių pojūčių liečiant maisto gabaliukus, o kramtant labai gerai vystosi kalbėjimo įgūdžiai.
Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos, o turint esminių žinių šis primaitinimo būdas veikia puikiai!“
„Nėštumo kalendorius“ – nemokami atmintinių leidiniai tėvams:
