Padariniai visam gyvenimui
2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 37 susirgimai meningokokine B tipo infekcija iš kurių 16 atvejų nustatyta vaikams iki 16 metų. 2016-2019 metų apžvalga rodo, jog daugiausiai sirgo 0-6 metų vaikai (156 atvejai), mažiau sirgo vyresni nei 25 metų žmonės (69 atvejai) ir trečioje vietoje – 18-24 metų jaunuoliai (28 atvejai). Lietuva kartu su Airija, D. Britanija ir Nyderlandais yra šio tipo susirgimais pirmaujančios Europos šalys.
Meningokoko B infekcija yra labai pavojinga – nuo jos žūsta 9-16 procentai sergančiųjų. Be to, tai itin dažnai invalidizuojantis susirgimas: vienam iš penkių pasireiškia galūnių amputacija, psichologinės pasekmės, inkstų nepakankamumas, klausos praradimas arba smegenų pažeidimas. Net jei šių padarinių netenka patirti, gydytojai teigia, jog persirgusiems vaikams sudėtingiau sekasi mokytis, lieka žemesnė savivertė ir jie patiria nerimą.
8 šalys kompensuoja
„Daugelis tėvų mano, jog neleisdami į darželius, būrelius ar gyvendami periferijoje gali apsaugoti savo vaikus nuo šio susirgimo. Jie pamiršta, kad patys gali būti infekcijos nešiotojai“, – teigė šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. Todėl ją labai stebina tėvų nenoras pasinaudoti galingiausiu ginklu prieš šį susirgimą – vakcinacija. Žinoma, kai kuriuos tėvus nuo tokio žingsnio atgraso mažai informacijos apie pašalinius padarinus.
„Šis skiepas kurtas rekordiškai ilgą laiko tarpą – jei daugelis jų sukuriame per 10-15 metų, vakcinai nuo meningokoko B išrasti prireikė 30 metų ir ji užregistruota tik 2013 metais. Dabar ją naudoja 42 valstybės, pagaminta 50 milijonų dozių ir pašalinis poveikis fiksuojamas labai retai“, – tikino Vilniaus universiteto docentė dr. Sigita Burokienė.
Vakcina įtrauka į aštuonių Europos šalių imunopofilaktikos programas, kuriose, kaip ir Lietuvoje šie skiepai yra privalomi ir kompensuojami.
10 proc. – nešiotojų
Šis susirgimas gąsdina ne tik savo žaibiška forma, bet ir sunkiu atpažįstamumu. Požymiai primena paprasčiausią peršalimą, nosiaryklės uždegimą.
„Tai ir gali likti tik nosiaryklės uždegimas, kuris bus sukeltas meningokoko B infekcijos, bet gali pereiti į invazinę formą, kuri pasireikš meningitu ar žaibišku sepsiu, o jie per 24 val. valandas visiškai sveiką vaiką gali paversti sunkiu ligoniu“, – atsidūsta dr. S.Burokienė, šiais metais ligoninėje pati susidūrusi su dviem meningokoko B atvejais.
Tik tėvų reakcija ir pastabus gydytojas gali išgelbėti nuo mirties. Dažniausi meningokoko B infekcijos simptomai:
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Šaltos galūnės – rankos, kojos
- Bėrimas
- Jautrumas ryškiai šviesai
- Raumenų skausmas
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu uždarose patalpose, žmonių susibūrimo vietose ar artimai bendraujant su sergančiu bei bakterijos nešiotoju. Pabrėžiama tai, jog bakterijos nešiotojas pats gali nejausti jokių požymių. Tokių žmonių visuomenėje gali būti 5-10 procentų.
Lietuvoje – kompensuojama
„Nėra netinkamų klausimų“, – šypteli gydytoja I.Juškienė ir rekomenduoja tėvų susirasti tokį šeimos gydytoją, kuriuo visiškai pasitikėtų ir jis atsakytų į visus jiems kylančius klausimus. Dažniausias pašalinė reakcija į skiepą yra neaukštas karščiavimas ir jis, pasak gydytojos, yra labai normali reakcija, kuri tik parodo, jog organizmas atpažino skiepą ir pradeda ruošti antikūnus.
„Mėnuo be B“ iniciatyva ir yra paskatinti tėvus prieš mokslo metų pradžią apsilankant profilaktiniams patikrinimams pasikalbėti su pediatru apie privalomus ir rekomenduojamus skiepus.
Nuo meningokokinės infekcijos vaikai iki dviejų metų vakcinuojami tris kartus: trijų, šešių ir dvylikos mėnesių amžiaus. Vyresni nei 2 metų vaikai ir suaugusieji skiepijami dukart su 1-3 mėnesių pertrauka.
Šiuo metu Lietuvoje skiepai kompensuojami nuo 2018 metų gegužės gimusiems kūdikiams. Net ir tai, jog už vakcinas nereikia mokėti neįtikina daugelio tėvų – 2019 metais pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyta tik kiek daugiau nei 74 procentai visų kūdikių. Skaičiuojama, kad norint sumažinti susirgimų skaičių reikalingos 90-95 procentų skiepijimų aprėptys.
