Ar verta užsienio kalbos pradėti mokytis darželyje? Specialistė įvardijo dažniausius mitus

Vieniems gebėjimas kalbėti kita nei gimtoji kalba suteikia laisvę keliauti, jausti saugiai svečiose šalyse, kitiems gi – tai jų darbo ar studijų įrankis. Manau, kad kalbant apie svarbias užsienio kalbos mokymosi priežastis svarbu nepamiršti ir dar keleto, rečiau prisimenamų.

Pakartotiniai tyrimai įrodo, kad naujos kalbos mokymasis bet kuriame amžiuje turi teigiamą poveikį žmogaus pažintiniams gebėjimams: gebėjimui išlaikyti dėmesį, atminčiai, su amžiumi susijusių pažintinių gebėjimų silpnėjimo prevecijai.

Gebėjimas kalbėti dar viena kalba, tai ir galimybė pamatyti save kitomis akimis. Šis argumentas taip pat yra pagrįstas įrodymais. Žmogiškajai prigimčiai būdingas emocionalus sprendimų priėmimas. Tyrimai atskleidė, kad išmokę kalbėti kita kalba, mokomės ir mąstyti kita kalba. O sprendimų priėmimas pasiremiant kita kalba atpalaiduoja emocinį krūvį ir leidžia mums pasirinkti logiškiausią sprendimą.

Mokydamiesi naujos kalbos, mes vėl ir vėl auginame visas savo mokymosi mokytis kompetencijas. Jei paklaustumėte žmonių, kurie vieną po kitos išmoko kelias kalbas, jie atsakytų, kad kiekvieną naują kalbą besimokydami jie naudojo jau išbandytus mokymosi būdus, metodus. Galima sakyti žmogus atranda savus kalbos mokymosi „triukus“. Kartu mes pastebime dažniausias savo klaidas, mokymosi sunkumus ir randame būdus jiems įveikti.

Besimokydami kalbos stipriname savo savivertę – įveikdami kliūtis, klysdami ir augdami atrandame savyje vis daugiau priežasčių didžiuotis tuo, ką pasiekėme, kaip užaugome. Teigiama kalbinė mokymosi aplinka ir augančios patirtys stiprina mūsų pasitikėjimą savo galiomis ir drąsina naujiems išbandymams.

Nepaisant kalbų mokymosi naudos dar dažnai kyla abejonių dėl užsienio kalbos mokymosi pradžios laiko. Kada dera pradėti mokytis antrosios ar trečiosios kalbos?

Dar 2002m. Barselonoje įvykęs Europos Sąjungos komisijos sprendimas stiprinti bendruosius gebėjimus ankstyvąjį kalbų mokymąsi išskyrė, kaip vieną svarbiausių sričių. Žinutė – dvi užsienio kalbos dar ankstyvajame amžiuje. Šis sprendimas buvo pakartotas ir kituose ES dokumentuose 2006, 2008, 2010.

Galiausiai švietimo strategija 2020 m. nurodė, kad kalbinių kompetencijų plėtojimas taps esminių švietimo sistemos kokybiškumo ir efektyvumo rodikliu. Visuose šiuose dokumentuose yra akcentuojamas antrosios/užsienio kalbos mokymasis ikimokykliniame amžiuje.

Dažnai girdime, kad kalbos mokytis niekada nėra per vėlu. Ir tai yra tiesa. Klausimas, ar gali būti, kad ankstindami kalbų mokymosi laiką mes darome meškos paslaugą tiek savo vaikams, tiek gimtajai lietuvių kalbai?

Mokslininkai diskutuodami apie užsienio kalbos mokymuisi tinkamiausią laiką pateikia keletą skaičių. Vieni tvirtina, kad kuo anksčiau, tuo geriau. Kiti kalba, kad kalbos mokymosi pikas yra 6-7 gyvenimo metai. Tretieji įrodinėja, kad šis langas išsitęsia dar ir į paauglystę. Visgi visi vienbalsiai sutinka, kad paauglystė yra savotiškas slenkstis ir vėlesniame amžiuje kalbos mokymasis tampa vis didesniu iššūkiu.

Pastarųjų metų tyrimų rezultatai, o ypač Dr. Paul Thompson ir jo komandos atlikti neurologijos tyrimai įrodė, kad 10-aisiais gyvenimo metais smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie pakeičia kalbų mokymosi mechanizmą. Vadinasi net paauglystės pradžioje susiduriame su nuo mūsų nepriklausančiais kalbos mokymosi sunkumais.

Ankstyvoji vaikystė suteikia galimybę mokytis kalbų to net nepastebint. Viena to priežasčių – vaikai galvoja paprasčiau nei suaugusieji. Jie vartoja mažiau žodžių, paprastesnes sakinių struktūras. Jiems netenka vargti stengiantis perteikti savo sudėtingas mintis, abstrakčias įžvalgas pirmiausiai todėl, kad jie to dar negeba. Laikui bėgant jie mokosi reikšti savo sudėtingesnes mintis ir gimtąja, ir antrąja kalbomis.

Kalbos mokymasis ankstyvajame amžiuje suteikia dar vieną svarbų privalumą. Jei palygintumėme, kokias knygas skaitėme vaikystėje su tomis, kurias skaitome dabar ir paskaičiuotumėme, kiek laiko mums prireikė, kol išmokome suvokti sudėtingų tekstų turinį, tikriausiai gautumėme 12 – 15 metų. Kalbos mokymuisi taip pat reikia laiko. Ankstyvojoje vaikystėje pradėję mokytis kalbos vaikai gali ramiai žingsniuoti mažais žingsneliais į priekį palengva ir nuosekliai auginti kalbinius įgūdžius.

Nepaisant vis pasikartojančių neurolingvistinių tyrimų rezultatų ankstyvąjį užsienio kalbos mokymąsi vis dar lydi abejonės. Turime būti sąžiningi ir kalbėti apie tai, kas iš tiesų gali būti ankstyvojo kalbos mokymosi šalutinis poveikis, o ne spėjimai ar nepagrįstos baimės.

Pirmiausiai kalbame apie pavojų gimtajai kalbai. Kada antroji kalba gali išstumti pirmąją kalbą? Tikėtina, kad ši situacija galima, jei gimtosios kalbos įgūdžiai dar nesusiformavę. Todėl tretieji gyvenimo metai yra tinkamiausias laikas vaikui susipažinti su nauja kalba ir jos mokymąsi remti jau turimais gimtosios kalbos įgūdžiais.

Be abejo, antrosios kalbos kiekybinis indėlis turi būti subalansuotas. Lietuvos seneliai ir močiutės mums pasakoja apie iš svečių šalių grįžtančius anūkus, kuriems nepavyko išsaugoti gimtosios kalbos. Tačiau gimtosios kalbos turtingumas ir sklandumas niekaip nenukentės, jei vaikai turės galimybę girdėti ir bendrauti savo gimtąja kalba su artimaisiais ne tik apie kasdienius darbus, įvykius, bet bus provokuojami samprotauti, svarstyti, analizuoti.

Kitas tėvelius gąsdinantis ankstyvojo kalbų mokymosi mitas yra kalbų painiojimas. Angliškas terminas „code switching“ apibrėžia procesą, kurio metu vaikai kalbėdami viena ar kita kalba pritrūksta jos žodžių ir skolinasi juos iš kitų kalbų. Lingvistai ragina mus šio proceso nesibaiminti. Ir jokiu būdu nemanyti, kad vaikas patiria kalbos mokymosi sunkumus. Priešingai, ši situacija yra natūralus kalbos mokymosi etapas, o ir bendravimo tam tikra tema būdas. Jis būdingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Situacija, kuomet iš tiesų dera apsvarstyti ankstyvo kalbos mokymosi pasirinkimą yra kuomet vaikai patiria bendruosius mokymosi sunkus arba kalbos vystymosi sulėtėjimą. Tikėtina, kad daugeliu atveju esant kalbos raidos sutrikimui jis pasireikš ne tik gimtojoje, bet ir antrojoje kalboje. Bet kuriuo atveju, kilus įtarimams būtina konsultuotis su specialistais: logopedas, raidos psichologais. Tikėtina, kad esant kalbos raidos sutrikimui bus rekomenduojama antrosios kalbos mokymąsi pavėlinti, o mokymosi procese naudoti pagalbines priemones, individualizuotas mokymosi formas.

Kalbos mokymasis vyksta labai nuosekliai. Yra skiriami keli jos raidos etapai. Pirmasis jų – „tylusis“ arba klausymosi laikotarpis. Neretai tėveliai, o ir mokytojai nekantrauja norėdami išgirsti pirmuosius vaikų žodžius naująja užsienio kalba. Dar blogiau, jei pradeda vaikus primygtinai raginti kalbėti, klausinėja, prašo išversti.

Būtina nepamiršti, kad prieš ištardami pirmuosius žodžius gimtąja kalba mes metus laiko klausomės mamos, tėčio, artimųjų kalbinimų, žaidinimų, pasakų, dainelių. Taip ir mokantis užsienio kalbos ankstyvajame amžiuje turime suteikti vaikams laiko naujosios kalbos paprasčiausiai klausytis. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta nematomi, tačiau labai svarbūs mokymosi procesai: kaupiama kalbinė patirtis, pirmasis žodynas, kalbėjimui rengiasi visas kalbinis aparatas.

Primygtinis spaudimas kalbėti, atkartoti išgirstus žodžius vaikus gali išgąsdinti. Nepavykus pateisinti tėvelių lūkesčių, jie neretai nusivilia savo jėgomis, praranda mokymosi motyvaciją. Nėra teisingo atsakymo, kiek laiko turėtų trukti „tylusis“ kalbos mokymosi etapas. Kiekvienas vaikas turi savo individualų intelektų ir asmeninių savybių rinkinį, kuris įtakoja kalbos mokymosi spartą.

Dažniausias tėvų atsakymas į klausimą, kas jiems svarbu vaikams mokantis užsienio kalbos yra „kalbėti su pasitikėjimu“. Ir tik vėliau nurodoma, kad būtų svarbu ir gerai skaityti, turėti platų žodyną, tvirtą anglų kalbos gramatikos išmanymą. Tiesa ta, kad realybėje visko imame norėti tuo pačiu metu.

Dažnai džiaugsmingas ir pasitikintis savimi kalbėjimas yra sunkesnė užduotis nei visos kitos. Todėl turime nepamiršti, kad kalba tai pirmiausia komunikacija. Ankstyvasis kalbos mokymasis suteikia galimybę vaikams užsiauginti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius be žodynėlių ar žodžių kartojimo.

„Saulės gojaus“ darželyje vaikai kalbos mokosi to nepastebėdami. Čia kuriama aplinka augina kalbinius įgūdžius remiantis įvairiomis žaidybinėmis veiklomis, patyriminiais užsiėmimais. Vaikai yra tarsi kempinės, kurios pirmiausiai pasiima tai, kas aktualu, siejasi su jau turima patirtimi, stebina. Ir tik sukaupę atitinkamą kalbos patirtį jie yra kviečiami nuosekliai keliauti kalbos mokymosi keliu įtraukiant ir kitas sritis – skaitymą bei rašymą.