Vasara – metas, kuomet kūdikių ir vaikų sveikatai vertingų produktų apstu gamtoje, todėl gydytoja dietologė Lina Barauskienė ragina mamas išnaudoti šį metų laiką ir pataria, kaip sustiprinti kūdikių imunitetą.
Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. „Dažnai 1-3 metų vaikas jau nėra žindomas, todėl pagrindines maistines medžiagas jis gauna su maistu, kurį patiekia tėvai“, – sako gydytoja dietologė.
Vitaminas D – ne tik iš saulės
Pasak L. Barauskienės, vasarą itin svarbu rūpintis kūdikių vitamino D atsargomis.
„Jie šį vitaminą paprastai gauna su mamos pienu, tačiau tikrai nepakankamai, todėl jau nuo 3 savaitės mamos šio vitamino turėtų duoti papildomai. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu, kuriame paprastai vitamino D būna pakankamas kiekis, dėl papildomo vitamino D skyrimo būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju“, – pataria dietologė.
Jos teigimu, vitamino D Lietuvoje trūksta ir mažiems, ir dideliems.
„Kad galėtų susidaryti pakankamas jo kiekis, vasarą saulėje reikia būti 15 minučių, atidengus ketvirtadalį kūno, nuo 12 iki 15 valandos ir nenaudoti kremo nuo saulės. Tačiau šiomis valandomis saulė yra pavojinga, o kūdikiams visiškai nerekomenduojama būti atviroje saulėje, todėl gauti reikiamą kiekį vitamino D būnant saulėje tampa iššūkiu“, – teigia dietologė.
Specialistė atskleidžia, kad su maistu gauname tik 10 proc. reikalingos vitamino D dozės.
„Šiuo vitaminu turtingi vos keli produktai: riebi žuvis, kiaušinio trynys – tai pagrindiniai vitamino D šaltiniai. Kiti produktai, tokie kaip sviestas, baravykai, avižos – turi nedaug vitamino D. Taip pat į vaiko racioną galima įtraukti tuos produktus, kurie yra papildomai praturtinti vitaminu D, pavyzdžiui – dribsniai, sultys, pienas, pieno gėrimai ir mišiniai, įvairūs riebalai“, – vitamino D šaltiniais dalinasi L. Barauskienė.
Pasak dietologės, termiškai apdorojant produktus, jie netenka nuo 40 iki 89 proc. vitamino D kiekio, todėl gyvenant Lietuvoje visais metų laikais reikėtų valgyti vitaminu D praturtintus maisto produktus ir papildomai vartoti vitamino D papildus, kuriuos jums paskirs jūsų gydytojas.
Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl L. Barauskienė primena, kad vaiko mityboje labai svarbus yra pienas.
„Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Jis yra praturtintas maisto medžiagomis, vitaminais, mineralais, tokiais kaip, geležis, vitaminas D, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi bei imuniteto formavimuisi, bet karvės piene jų nėra,“ – pasakoja dietologė Lina Barauskienė.
Cinko šaltiniai – gyvūninės kilmės produktai
Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. Jis taip pat užtikrina vaiko atsparumą infekcijoms.
„Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje – jautienoje, ėrienoje ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat – augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, – perspėja dietologė L. Barauskienė.
Anot specialistės, cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų.
„Su pieno gėrimu gali būti gaminami įvairūs kokteiliai, naminiai ledai su sezoninėmis uogomis ar vaisiais. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai valgo akimis ir dažnai būna atviresni naujam maistui, jei patys dalyvauja maisto gaminimo procese“, – kalba specialistė.
Geležies atsargos ir vitaminas C
L. Barauskienė pabrėžia, kad geležies trūkumas ir su juo susijusi anemija (mažakraujystė) yra vis dažniau vaikų tarpe pasitaikanti liga.
Dietologė pataria, kokie maisto produktai, praturtinti geležimi, vaikams naudingi.
„Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves – pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius.
Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje“, – paprastu receptu dalinasi L. Barauskienė.
Pasak dietologės, geležies yra ir visų grūdo dalių kruopose, žaliose lapinėse daržovėse, žemuogėse, braškėse, džiovintuose vaisiuose, tačiau organizmas ją pasisavina sunkiau.
Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kas gali lemti geležies trūkumą.
„Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų – tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą“, – perspėja L. Barauskienė.
Kaip papildyti vaiko mitybą
Pasak specialistės, tėvams svarbu prisiminti, kad maisto papildai tik papildo maistą. Jeigu tėvams neramu, ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu, specialistė pataria pasitarti su vaiko gydytoju.
„Visos maisto medžiagos ir vitaminai bei mineralai geriausiai pasisavinami su maistu. Todėl visas reikiamas maisto medžiagas vaikas turėtų gauti su kasdieniniais maisto produktais. Nebent vaikas yra labai išrankus valgytojas, tuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju, kokių maisto medžiagų jam gali trūkti,“ – pataria L. Barauskienė.
Ji sako, kad mūsų šalies vaikai papildomai turėtų vartoti vitaminą D ir žuvų taukus.
„Būtent žuvyse ir jūros gėrybėse esančios omega-3 rūgštys pasisavinamos greičiausiai. Nors, atrodytų, šias medžiagas vasarą gauti yra lengva – vitamino D iš saulės, o omega-3 riebalų rūgščių į racioną įtraukiant daugiau žuvies – tačiau tyrimai rodo, kad ir vitamino D mums nepakanka, ir riebios žuvies mes nesuvalgome tiek, kiek reikėtų“, – kalba L. Barauskienė.
