Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja prof. dr. Žana Bumbulienė įsitikinusi, kad šis apsisaugojimo metodas yra pats palankiausias paauglėms, nusprendusioms pradėti lytinį gyvenimą. Apie tai ji pasakojo „Facebook“ surengtoje tiesioginėje transliacijoje.
Abortai žaloja labiau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga balandžio 21 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktas vaistinis preparatas „Levonorgestrel“. Gegužės 12 dieną jis pranešė keičiantis savo nuomonę ir stabdantis kompensavimą, kol situacija bus iš naujo persvarstyta sulaukus detalesnio išaiškinimo.
„Lietuvos akušerių ginekologų draugija nusprendė kreiptis dėl hormoninės spiralės kompensavimo reprodukcinio amžiaus moterims, bet suprantant Lietuvos galimybes, pasirinkta tam tikra amžiaus grupė – paauglės. Abortai tokiame amžiuje labai žaloja sveikatą, nėštumui toks organizmas irgi per jaunas“, – tiesioginėje transliacijoje teigė prof. dr Žana Bumbulienė.
Pasak gydytojos, nors lytinis ugdymas Lietuvoje vykdomas intensyviai, informacijos paaugliams vis dar trūksta, nes ne visi mokytojai sugeba, nori ir išdrįsta šiomis temomis kalbėti. Apklausos rodo, kad paaugliai labiausiai pasitiki gydytojais, bet informacijos vis dar ieško interneto platybėse, kuriame ne viskas yra tiesa.
Saugiausias ir efektyviausias būdas
Šiuo metu kontracepcijos metodai skirstomi į ilgalaikius, kaip tabletės, pleistrai, spiralės, vienkartinius, kaip prezervatyvai ir skubius – ekstrinės kontracepcijos tabletės.
„Nėra jokių medicininių priešparodymų kokiam nors kontracepcijos metodui – visi jie galimi paauglėms, visus juos galime skirti. Tuomet kyla klausimas apie prioritetus – kas būtų geriausia ir saugiausia?“, – žiūrovų retoriškai klausė gydytoja.
Šiuo metu paauglės lytinį gyvenimą pradeda sulaukusios 16-17 metų, o pirmą vaiką gimdo -27-28 metų. Ką daryti, kad mergina dešimt metų išliktų sveika ir vaisinga?
Idealaus metodo sąvoka – 100 procentų saugumas, efektyvumas nepriklausantis nuo vartotojo ir nežalojantis sveikatos.
„Didžiausias kontracepcijos priemonių efektyvumas yra 99 procentai. Tai ilgalaikiai, nuo vartotojo nepriklausomi metodai – gydytojas įdeda spiralę ir ji jau yra, negalima pamiršti, kažko nepadaryti. Palyginkime su tablete, kurią reikia gerti kasdien. Nepatikėsiu, kad yra moteris, kuri niekada neužmiršo to padaryti, o ką kalbėti apie paaugles“, – šypteli profesorė.
Teigiama, kad įdėjus hormoninę spiralę neplanuoti nėštumai būna 2 iš 1000 atvejų. Vartojant hormonines tabletes – 8 iš 100.
Ištyrė skandinavai
Hormoninė spiralė veikia vietiškai – tik gimdoje, tuo tarpu tabletės ir pleistrai veikia visą organizmą, keliauja per kepenis.
Skandinavijoje atliktas tyrimas įvedant joms hormonines spirales 12-17 metų mergaitėms. Gydytojų teigimu procedūra pakankamai lengva ir tik dešimt procentų pacienčių skundėsi didesniu skausmu.
„Kai vėliau tų pačių mergaičių paklausta, ar skausmas darytų įtaką kitam pasirinkimui, jos vieningai atsakė jog ne, net ir įvertindamos skausmą vėl rinktųsi spiralę“, – teigia dr. Ž.Bumbulienė.
Tiesa, reikia žinoti ir pasitaikanti pašalinį poveikį – paauglėms, dažniau nei suaugusioms moterims, įdėjus spiralę užsitęsė mėnesinės, vadinamas „tepliojimas“. Taip pat pasitaikė atvejų, kad spiralė iškrito savaime.
Nuo 16 metų spręs pačios
Svarstant šio kontracepcijos metodo kompensavimą paauglėms medikai sulaukė komentarų, jog taip skatinama pradėti ankstyvus lytinius santykius. Gydytoja tikina, kad reklamos čia nėra ir kontracepcijos klausimai aptariami su kiekviena paciente asmeniškai.
„Tų mergaičių nėra daug, tikrai nepradės veržtis per duris ir visoms dėsime spirales. Merginos ateina su mamomis ir būtent jos klausia ar nebūtų sveikiau dukrai spiralė. Toms, kurioms kontracepcija neaktuali, net kalbos nepradedame. Geriausia neturėti jokių lytinių santykių, kol nesubręsta psichologiškai, kad suprastų jog su tuo ateina ir atsakomybė“, – patikino specialistė.
Be to, net įsidėjus hormoninę spiralę lytinių santykių metu reikia naudoti prezervatyvą, siekiant apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų.
Hormoninė spiralė gali būti įdėta paauglei iki 16 metų tik su tėvų ar globėjų sutikimu. Nuo 16 metų paauglė pati gali pasirašyti sutartį dėl medicininės pagalbos.
„Dauguma ginekologų norėtų, kad ir vyresnių nei 16 metų mergaičių tėvai dalyvautų priimant šį svarbų sprendimą“, – teigia gydytoja.
Daugybėje Europos šalių hormoninė spiralė yra kompensuojama: „Todėl ir pradėjome kalbėti apie tą kompensavimą. Skaudina, kodėl mūsų pilietės, pavyzdžiui, besimokančios užsienyje, turi važiuoti kažkur kitur, kad gautų šią paslaugą nemokamai, o mes galime išrašyti tik mokamą receptą.“
