Visų pirma, drugeliai, kaip ir medų nešančios bitės, vieni geriausių gėlių apdulkintojų pasaulyje. Jie kartu su bitėmis stengiasi, jog mūsų pievos ir laukai džiugintų ne tik savo spalvomis, tačiau ir įvairiausių rūšių gėlėmis. Bitės skraido netolimus atstumus, todėl drugeliai joms ateina į pagalbą ir gėlių nektarą gali nusinešti ant savo kūnelio tolimus atstumus taip ne tik padedant atsirasti ir plisti naujoms gelėms, tačiau ir pernešti ypač reikalingą visiems augalams geną, kuris padeda apsisaugoti nuo kitame regione esančių parazitų ir kitų gėlių ligų. Taip santarvėje drugeliai ir gėlės gyvena drauge ir niekuomet nesiskiria.
Tačiau gėlės – toli gražu nėra vienintelis dalykas, kuriam mažieji margaspalviai daro gerus darbus. Drugeliai yra labai svarbi ekosistemos maisto grandinės dalis. Drugeliams neskraidant mūsų gamtoje neliktų didžiulio maisto ištekliaus tiek paukščiams, tiek pėlytėms, tiek šikšnosparniams ir daugybei kitų gyvūnų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra suskaičiuojama, kad per metus mėlynosios zylutės suvalgo daugiau nei penkiasdešimt milijonų naktinių drugelių.
Kažkieno maistu tampa ne tik jau skraidantys drugeliai, bet ir jų kitos formos, dėl to neretai iš tūkstančio drugelio padėtų kiaušinėlių – dangų išvysta vos keli procentai drugelių.
Dėl visų šių priežasčių ir kilo visiems puikiai pažįstamas pasakymas „Drugelio efektas“, mat jei vienoje vietoje drugeliams kas nors atsitinka ir jie negali toliau klestėti bei daugintis – nukenčia daugybė gamtos turtų.
Klimato kaita tai dar viena svarbi sfera, kur drugeliai atlieka ypatingą vaidmenį, mat šie yra ypatingai jautrūs visiems pasikeitimams – tiek temperatūrų kaitai, tiek oro užterštumui, vandens kokybei ir kt. Neretai drugeliai keičiantis klimatui keliauja į šiaurę ar aukštyn į kalnus, kur jie randa sau patogų ir malonų klimatą, tačiau ten jie gali susidurti su problema, jog patys neranda maisto, o teritorijoje, iš kurios jie išsikraustė, ten esantys gyvūnai taip pat lieka be svarbaus maisto šaltinio.
Drugelių pagalba ne tik galime stebėti klimato kaitą, tačiau ir tai, ar mūsų gamta yra kokybiška ir be pesticidų, mat daugelis drugelių vikšrų maitinasi ir tais augalais, kuriuos mes naudojame savo mityboje, kaip pavyzdžiui – kopūstinis baltukas. Nors jis yra nemėgiamas kopūstų augintojų, tačiau tai, kad šis vikšras renkasi jūsų kopūstus savo pietums turėtų būti geras ženklas, mat tik ant sveiko ir neužteršto augalo išgyventi gali sveikas ir stiprus vikšras.
Drugeliai mokslininkams pasitarnauja ne tik klimato kaitoje ar ekologijoje, tačiau teikia svarbią informaciją apie gyvūnų keliavimą bei navigaciją, kenkėjų kontrolę. Drugeliai pasitarnauja embriologijoje, mimikrijoje, evoliucijos, genetikos ir populiacijos dinamikos tyrinėjimuose bei biologinės įvairovės išsaugojime.
Tačiau drugeliai, nėra tik mokslinis objektas: daugybei žmonių jau nuo vaikystės drugeliai yra gamtos pažinimas, sąryšio su gamta objektas, laisvalaikio praleidimo būdas ir netgi kelionių tikslas. Pasaulyje yra daug vietų, kurios klęsti nuo drugelių mokslininkų ir mėgėjų turizmo, kaip pavyzdžiui Meksika drugelių monarchų migracijos metu. Drugelių mylėtojai ir tyrinėtojai yra didžiulis ir bene vienintelis pajamų šaltinis daugeliui edukacinių įstaigų, kurios tuo pačiu ir atlieka mokslinius darbus ir drugelių stebėjimus.
Paskutinis ir vienas iš svarbiausių bei įdomiausių pastebėjimų dėl drugelių grožio ir įvairovės mūsų gyvenimuose yra tai, jog būtent dėl šių gražuolių mes sodiname gražiausius gėlynus prie savo namų, nes norime džiaugtis drugeliais šiltomis pavasario ir vasaros dienomis.
