Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma trūksta paties mokymosi įgūdžių. Kitaip tariant, sugebėjimo sutelkti dėmesį, sugerti bei atsiminti informaciją ir t.t. Ištaisius šias problemas gana greitai ima gerėti ir tie patys akademiniai rezultatai. Ir tam net neprireikia korepetitorių pagalbos. Efektyviausias sprendimas – tai vadinamosios kognityvinės mankštos, kurių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.
Kas lemia vaiko akademinį potencialą?
Supainioti Intelekto koeficientą su „gero mokinio“ statusu – labai lengva. Atrodytų, jeigu vaikas nedemonstruoja reikšmingų akademinių pasiekimų, galima daryti išvadą, kad ne šioje srityje slepiasi jo gabumai. Vis dėlto, realūs pasiekimai ne visada sutampa su potencialu. Intelekto koeficientu matuojami kiek kitokie dalykai nei per kontrolinius ar egzaminus.
Šis skaičius nustatomas atliekant visą seriją testų, kurių metu vertinami trumposios atminties, analitinio mąstymo, matematinių gebėjimų, asociacijų atpažinimo gebėjimai. Tačiau testo metu sąmoningai ignoruojamos jau sukauptos žinios. Intelekto koeficientas yra tai, kas padeda mums tai daryti, bet nebūtinai užtikrina, kad tai darysime efektyviai.
Kitaip tariant, aukštas skaičius dar nereiškia, kad vaikas lengvai kaups žinias bei demonstruos puikius akademinius rezultatus, ir atvirkščiai. Tačiau Intelekto koeficientas išduoda mūsų potencialą. Jeigu vaikas jį turi aukštą, bet tai neatsispindi pažymiuose, galima kalbėti apie tai, kad jis jo tiesiog nemoka kultivuoti t.y. stokoja kognityvinių įgūdžių.
Ar Intelekto koeficientas statiškas?
Dar vienas gana gajus įsitikinimas yra tas, kad Intelekto koeficientas, neva, yra įgimtas ir statiškas – nepakeičiamas ir neįmanomas užauginti. Tai nėra visiškai tiesa. Taip, įgimtumo aspektas tikrai egzistuoja. Tačiau, viena vertus, turimus kognityvinius įgūdžius (kaip ir bet kuriuos kitus) būtina nuolat lavinti, o antra vertus, kai kuriuos iš jų vis dėlto įmanoma suformuoti naujai. Intelekto koeficientas – tai visų pirma gebėjimas spręsti abstrakčias problemas. Ir jis, beje, istoriškai tik gerėja.
Šis fenomenas netgi turi savo pavadinimą – Flynn efektas. Intelekto koeficiento testai sudaromi taip, kad vidutinis jų rezultatas būtų lygiai 100. Visgi intelekto tyrinėtojas James Flynn pastebėjo, kad, bėgant metams, testų sudarytojai turėjo juos vis šiek tiek sunkinti, mat 100 balų ir daugiau surinkdavo vis didesnė žmonių dalis. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad šiuolaikiniai vaikai pasižymi didesniu intelekto koeficientu nei jų seneliai ar proseneliai. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis reikšmingesniais tampa būtent abstraktaus mąstymo gebėjimai. Toks pokytis per evoliuciniais masteliais palyginti labai trumpą laiką yra įrodymas, kad Intelekto koeficientas nėra toks jau statiškas bruožas.
Ką mes galime tobulinti?
Kai kalbame apie Intelekto koeficiento auginimą, visų pirma omenyje turime vadinamąjį Lankstųjį intelektą. Taip vadinami mūsų fundamentalūs gebėjimai apdoroti informaciją ir spręsti problemas. Lankstusis intelektas padeda mums identifikuoti ryšius tarp daiktų ar įvykių, daryti išvadas, argumentuoti ir t.t. Šiuos gebėjimus mažiau lemia tiesioginė patirtis ir daug labiau pats mąstymo būdas. Esminiai kognityviniai įgūdžiai, nusakantys Lankstųjį intelektą, yra informacijos įsisavinimo greitis, samprotavimas, tarpusavio ryšių paieškos. Būtent jie ir nulemia vaiko (o taip pat ir suaugusiojo) gebėjimą mokytis, priimti naują informaciją, ugdyti gebėjimus ir t.t.
Tyrimais įrodyta, kad tokie įgūdžiai iš tiesų gali būti tobulinami. Prestižinio Stanford universiteto medicinos mokykloje buvo pademonstruota, kad asmeninės aritmetikos treniruotės pagerina vaikų atmintį. Dar daugiau, kuo sudėtingesnius aritmetikos uždavinius savo galvoje vaikas sugeba spręsti, tuo su sudėtingesnėmis problemomis sugeba susitvarkyti ir kitose srityse. Tuo pačiu įrodyta ir tai, kad vaikų kognityvinėms funkcijoms labai padeda laisvas žaidimo laikas, kai jie gali patys kurti žaidimus ir jų taisykles. Būtent abu šiuos svarbius aspektus savyje ir sujungia kognityvinės mankštos.
Kognityvinių mankštų efektas
Kognityvinių mankštų srityje savo efektyvumu išsiskiria „BrainRx“ programa, visų pirma skirta atminties, koncentracijos bei intelektinių gebėjimų lavinimui. Tai įgūdžiai, kuriuos įgijus, galima tikėtis ir proporcingai gerėjančių akademinių rezultatų. Programa efektyviausiai veikia būtent taikant ją vaikams, mat jie paprasčiausiai tebėra labai atviri naujų įgūdžių formavimuisi. Be to, „BrainRx“ pamokos yra individualios, sužaidybintos, suskirstytos į vis sunkėjančius lygius, todėl nuolat išlaikomas aukštas įsitraukimo lygis.
Programos efektyvumą vaikams bei paaugliams patvirtina ir nepriklausomi tyrimai. Lakeland universitete tirtos kelios jaunimo grupės. Vieni negaudavo jokios kognityvinės mankštos, kiti dalyvavo „BrainRx“, o treti alternatyviose pamokose. Paaiškėjo, kad būtent „BrainRx“ grupė pranoko kitus savo akademiniais pasiekimais, noru ir gebėjimu priimti naują informaciją, o taip pat pagerino praktiškai visus savo kognityvinius įgūdžius. Taip nutiko dėl to, kad programa sprendžia pačias mokymosi problemų šaknis, o ne maskuoja pasekmes, mat būtent akademinių rezultatų gerėjimui būtini abstraktaus mąstymo, informacijos priėmimo bei apdorojimo sugebėjimai.
Parengta bendradarbiaujant su „Brain Gym“.
