Deja, daugelis moterų nesulaukia tinkamos pagalbos dėl visuomenėje egzistuojančių stereotipų ir stigmatizacijos. Neretai įsivaizduojama, kad motinystė turėtų būti džiaugsminga patirtis, o bet kokie sunkumai vertinami kaip laikini ar net nereikšmingi. Dėl to moterys, susiduriančios su emociniais sunkumais, gali jaustis izoliuotos, kaltinti save ir bijoti kreiptis pagalbos.
Depresiją atpažinti galima iš tokių dvi ar daugiau savaičių besitęsiančių požymių: verksmingumas, intensyvus liūdesys, padidėjęs dirglumas, greitas susierzinimas ar pyktis, susiaurėję interesai ir malonumo jausmo praradimas, nevilties ir tuštumos jausmas, socialinė izoliacija (užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti) ar nieko nenorėjimas, pakitusios kognityvinės funkcijos (sunku susikaupti, atsiminti, priimti sprendimus ir pan.).
Stigmos labai stabdo nuo kreipimosi pagalbos
Paklausta, kodėl moterys, susiduriančios su pogimdyvine depresija, dažnai patiria stigmatizaciją ir kaip ši stigmatizacija gali paveikti jų norą ieškoti pagalbos, VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė sako, kad požiūris į psichikos sveikatos sutrikimus motinystėje rodo, kiek esame pakantūs, priimantys ir padedantys kitaip besijaučiančioms moterims, o vyraujantis „tobulos mamos“ kultas atmeta bet kokius „netobulumus“.
„Stigmos labai stabdo nuo kreipimosi pagalbos. Tuomet, kai moterims sunku ir pagalba būtina, jos išgyvena didelį nerimą, ką aplinkiniai pasakys, kaip komentuos, ar priims, nenuvertins, nepašieps, padės ir pan. Bijodamos diagnozės, įrašo sveikatos knygelėje bei darbinių apribojimų, jos stengiasi neišsiduoti, slepia savo būklę ir kenčia tyliai“, – apie situaciją pasakoja specialistė.
Taigi, pirmiausia, anot pašnekovės, kreiptis pagalbos moteriai trukdo pačios moters ir visuomenės klaidingi įsitikinimai ir nuostatos psichikos sutrikimų atžvilgiu nėštumo ir pogimdyminiu periodu. Antra, šeimos ir artimųjų palaikymo stoka. Trečia, psichoedukacijos apie pogimdyminės depresijos požymių atpažinimą, pagalbos galimybes stoka. Ketvirta, ne visoms moterims prieinama pagalba laiku dėl kainos, eilių ar kitų priežasčių.
Pagarba ir palaikymas turėtų prasidėti šeimoje
Specialistė sako, kad pagarba ir palaikymas turėtų prasidėti poroje / šeimoje. Vyras turėtų pasirūpinti, kad jo neseniai pagimdžiusi moteris turėtų kuo daugiau sąlygų atsigauti ir sustiprėti po gimdymo. Svarbu edukuoti ir moters artimąją aplinką, kad pirmasis mėnuo po gimdymo labai svarbus moters tiek fiziniam atsistatymui, tiek emociniam stabilumui. Reikia su atida stebėti jos emocinę būklę.
„Moteris dėl pervargimo ir hormonų disbalanso būna jautresnė komentarams ar klausimams. Šalia esantys žmonės turėtų nekaltinti moters dėl patiriamų sunkumų gyjant, prisitaikant prie pasikeitusio gyvenimo tempo ir buvimo būdo“, – pataria specialistė.
Anot R.Mickevičienės, svarbu skatinti mamų palaikymą ir bendrystę grupėse. Supratimas, kad ir kitos mamos susiduria su tokiais pačiais ar labai panašiais potyriais, leidžia jaustis sava ir suprasta.
„Visuomenės transliuojamas realus, o ne idealus motinystės įvaizdis taip pat įneštų tikrumo ir visapusiškesnio įsivaizdavimo, kokia būna motinystė. Be to, užuot kėlę perdėtus reikalavimus mamoms, turėtume mokytis pakantumo ir meilės vaikams. Priimdami ir verkiančius, ir garsiai dūkstančius, ir drovius, ir aktyvius ar negaluojančius ir dėl to irzlesnius šalia esančius vaikus labiau padėtume ir pastiprintume kiekvieną mamą“, – tikina psichologė.
Didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas medicinos personalo mokymams
Paklausta, kokios priemonės galėtų padėti sumažinti pogimdyminės depresijos stigmatizaciją ir gerinti visuomenės informuotumą, bei kaip galėtų būti tobulinamos paramos sistemos moterims, susiduriančioms su šia problema, „Krizinio nėštumo centro“ atstovė teigia, kad tam reikalingas švietimas.
„Pavyzdžiui, apie moters išgyvenamas būkles, požymius ir galimą pagalbą svarbu kalbėti pasirengimo šeimai kursuose bei nėščiųjų mokyklėlėse. Tam, kad būtų pasiekiama didesnė visuomenės dalis, reikalingos įvairios socialinės kampanijos. Be to, ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas medicinos personalo (slaugių, akušerių, ginekologų, šeimos gydytojų, pediatrų ir kt.), susiduriančio su besilaukiančiomis, gimdančiomis ar jau pagimdžiusiomis moterimis, mokymams“, – tikina specialistė.
Gydytojai įpareigoti pasiteirauti apie nėščiosios emocinę būklę
R.Mickevičienė sako, kad taip pat turėtų didėti teikiamos emocinės paramos prieinamumas, jog moteriai, išgyvenančiai sunkias būkles po gimdymo, būtų prieinama skubi, nemokama ir, esant poreikiui, tęstinė emocinė pagalba.
„Nuo šių metų gegužės 1 d. pradėtas šeimų lankymo paslaugų bandomasis projektas. Šeimų lankymo paslauga skirta socialiai jautrioms šeimoms, kurioms specialias žinias įgiję sveikatos priežiūros specialistai padeda moteriai saugiai pasirūpinti savo ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius, sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti. Būtų vertinga bent dalį šių paslaugų suteikti visoms šeimoms. Pavyzdžiui, galbūt būtų galima sudaryti galimybę bent 1-ąjį mėnesį po gimdymo kelis kartus pasikviesti į namus dulą, žindymo konsultantę ar vaiko priežiūros specialistę“, – apie besikeičiančią situaciją šioje srityje pasakoja ir naujų idėjų siūlo R.Mickevičienė.
Specialistė džiaugiasi, kad nuo šių metų liepos 1 d. gydytojai įpareigoti nėščiosios pasiteirauti apie jos emocinę būklę bei 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui apsilankymo metu – 1, 2, 4 ir 6 mėnesių – užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną. Jei iš pateiktų rezultatų matoma, kad emocinė būklė nėra gera, moteriai rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur gali būti suteikiama reikalinga pagalba.
Sunkiais momentais psichologė kviečia moteris nepaliaujamai gręžtis į viltį ir šviesą, kartu ieškoti stiprybės bei galimybių tiek savyje, tiek artimiausioje aplinkoje ir kiekvienoje motinystės patirtyje drąsina jas pasirūpinti savimi, suteikti sau daugiau dėmesio, meilės, geranoriškumo ir švelnumo.
Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą, kuris teikia pagalbą patiriančioms: krizinį nėštumą, pogimdyminę melancholiją / depresiją, persileidimą / naujagimio netektį, sunkias emocijas po nėštumo nutraukimo; www.krizinionestumocentras.lt, tel. +370 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
