Tėvų išsiskyrimas vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė. Kad vaikai netaptų skyrybų įkaitais ir visi nesutarimai būtų sprendžiami taikiai, vaiko teisų gynėjai kartu su Mykolo Romerio universiteto mokslininkėmis pataria konfliktus spręsti mediacijos būdu.
Ginčams spręsti taikiai – mediacija
Vien Vaiko teisių linijos duomenys rodo, kad trejetuke dažniausių priežasčių, kodėl kreipiamasi pagalbos, yra ginčai dėl vaiko. Rugpjūčio mėnesį tokių atvejų užfiksuota per šimtą. Anot vaiko teisių gynėjos ir teisininkės Ugnės Klingerės, tėvai turi suvokti, kad negalima stengtis vaiko nuteikti prieš vieną ar kitą pusę, nes tokie veiksmai jam daro didelę žalą.
Tad konfliktuojančioms ir ant skyrybų slenksčio atsidūrusioms šeimoms, vaiko interesus ginanti Tarnybos teisininkė pataria eiti mediacijos keliu: „Esame pasiruošę padėti besiskiriančiai šeimai – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai. Svarbu suprasti, kad draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus.“
Kas toji mediacija?
Tarnybos partnerio Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos mokslininkės Odeta Intė, Agnė Tvaronavičienė bei Dalia Vasarienė sutinka, kad geriausia ieškoti išeičių, kilus ginčui – mediacija. Mokslininkės mediaciją apibūdina paprastai: „Tai – taikus konfliktų sprendimo būdas.“
Vis dėlto nuo psichologo, advokato, teisėjo ar kito tarpininko, kuris padeda spręsti problemas, mediatorius skiriasi. „Mediatorius – nei teisėjas, nei advokatas. Jis – palydovas, pagalbininkas, kurio pagrindinė funkcija yra lengvinti žmonių tarpusavio bendravimą. Juk, kai konfliktuojame, labai dažnai esame nusivylę, pikti, liūdni. Todėl tampa sudėtinga vienas kitą išgirsti“, – aiškina mediatorė prof. dr. Agnė Tvaronavičienė.
Mediacija – ne tik suaugusiems, bet ir vaikams
Anot mokslininkių ir mediatorių, toks konfliktų sprendimo būdas aktualus daugeliui. Itin dažnai mediaciją renkasi ant skyrybų slenksčio atsidūrusios poros, o pykčiai dažnai apima ir vaikus.
Tačiau ne tik tokioje situacijoje mediatoriaus įsikišimas gali padėti. Pašnekovės pabrėžia, kad mediacija gali būti naudinga tėvams auklėjant vaikus, sprendžiant vaikų konfliktus, kilusius tarp brolių ir sesių, draugų, klasiokų. Patys vaikai dažniausiai įvardina tris pagrindinius būdus konfliktui, nesutarimui išspręsti: kreiptis į suaugusiuosius, spręsti jėga, neretai pasitelkiant ir patyčias, arba atsitraukti.
Tokie sprendimai neigiamai veikia ne tik konflikto dalyvius, tačiau kelia nesaugumo ir baimės jausmą. Tad reikėtų ieškoti kitos išeities – kreiptis į mediatorių arba kitaip – tarpininką. Jis padės išsiaiškinti konflikto priežastis, aptarti abiejų šalių poreikius, rasti taikų sprendimo būdą.
„Mes turime tas situacijas, kai vaikas gali ir pats tapti konfliktų dalyvis. Gali būti, kad jis su kuo nors susipyko mokykloje, gal net susimušė. Bet jeigu mediacijos įgūdžius ugdytume nuo pat mažų dienų, jeigu mokintume vaikus konfliktus spręsti taikiai, bandant išgirsti, bandant suprasti, apie ką toji situacija, ir ieškant abiem pusėms tinkamo sprendimo, aš tikiu, kad patyčių skaičius mokykloje ženkliai sumažėtų“, – dalinasi savo įžvalgomis mediatorė Odeta Intė.
Taikus konflikto sprendimas – net teisme
Net jeigu konfliktai pasiekia teismo rūmus, anot teisėjos mediatorės doc. Dr. Dalios Vasarienės, taiki išeitis neprarasta. Tokiu atveju į pagalbą atskuba teismo mediatoriai. „Teismo mediacija yra kitą atspalvį atnešantis požiūris į ginčą. Kai žmonės neranda atsakymo, ar pamiršta, dėl ko kilo ginčas, jie, lydimi profesionalo, bando patys savo jėgomis rasti atsakymą. Teisėjas-mediatorius yra tas asmuo, kuris kviečia kalbėti, išgirsti, galbūt parodo tam tikrus akcentus, sąlyčio taškus į kuriuos verta atkreipti dėmesį, ieškant atsakymo, kai ginčas jau yra sprendžiamas teisme“, – apie teisminę mediaciją pasakoja D. Vasarienė.
Tiesa, pašnekovės nežada, kad susitikus su mediatoriumi, visos problemos išsispręs galutinai. Esą mediatoriai padeda spręsti konfliktus, tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, santykių krizę išgyvenanti pora po mediacijos liks gyventi kartu. Tačiau taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami operatyviau, šalys patiria mažiau išlaidų, o dažnu atveju, atkuria ir pagarba grįstus tarpusavio santykius. Tai nepaprastai svarbu vaikams, kurie į tėvų konfliktus reaguoja itin jautriai, išgyvena asmenines krizes spręsdami, kurią pusę palaikyti, linkę dėl suaugusiųjų nesutarimų kaltinti save.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Taip pat prireikus, kviečiame skambinti Mediacijos infolinijos telefonu 8 603 33306 ir užduoti savo klausimus apie mediaciją. Daugiau informacijos rasite Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje.
