Pamatė Alpių grožį, Monako prabangą, pakilo į Eiffelio bokštą, plaukė požemine upe Čekijoje, susipažino su pandomis Berlyne ir su žiurkėmis Nicoje. Kaip suplanuoti kelionę, kad visa šeima patirtų nuostabių dalykų ir išvengtų rimtų iššūkių keliaudama vadinamuoju kemperiu?
Svarbu komandiškumas
Buvau girdėjusi tokį pasakymą: jeigu norite galutinai susipykti, pakeliaukite su mažais vaikais namelyje ant ratų. Tad nuo to ir pradėjau klausinėti poros apie kelionę.
„Norint pasiekti tikslą, reikėjo dirbti kaip komandai, kurioje kiekvienas turėjome savo užduotis: Robertas buvo mūsų pilotas, vairavęs namelį ant ratų, o aš buvau stiuardesė, sužiūrinti visus kampus ir kampelius. Grįžome kartu, tad šį mitą drąsiai griauname“, – nusijuokė Monika.
Žinoma, reikėjo daug ką apgalvoti, bet lygiai tiek pat paleisti sava vaga. Tai turbūt ir buvo sėkmės paslaptis.
Šitai komandai susiklijuoti turbūt padeda ir ištvermės suteikia dar ir sportas. Mat pardavimų srityje dirbantis Robertas ir vienos įmonės personalo administravimo vadovė Monika reguliariai bėgioja, yra įveikę ne vieną maratoną skirtinguose Europos miestuose.
Keliauja ir neplanavę
Antropikai yra patyrę keliautojai, be to, dažnai į keliones leidžiasi iš anksto jų nesuplanavę. Pernai skrido į Sakartvelą nusipirkę bilietus ketvirtadienį, kai skrydis buvo sekmadienį. Prieš dvejus metus visi keliavo automobiliu į Kroatiją. Kelionėje praleido 13 dienų, įveikė 5 tūkstančius 500 kilometrų.
„Tuomet vaikai buvo daug mažesni, mažiausiajai – vos pusantrų. Ta kelionė buvo sunkesnė, vargino viešbučių keitimas, bet irgi sėkmingai atlaikėme“, – prisiminė Robertas.
Antropikų vaikai turi žemėlapį ir pažymi valstybes, kuriose yra buvę. Naujausiame šeimos maršrute buvo 10 valstybių, kurias jie aplankė pirmą kartą.
„Žinoma, zyzimo neišvengėme, bet naujos šalys buvo didelė paskata elgtis gražiai. Be to, namelyje ant ratų jie bet kada galėjo pailsėti ir pamiegoti. Mūsų vaikai pripratę, gana pakantūs. Gal mažoji ne visas keliones prisimins, bet tai nereiškia, kad negalime keliauti, – neabejojo Robertas. – Dabar Augustei treji, o ji jau yra aplankiusi 26 pasaulio šalis.“
Dėliodami šios vasaros kelionės maršrutą šeimos nariai sujungė visų lūkesčius, kurių kiekvienas turėjo skirtingų. Monika svajojo nuvykti į Nicą, Robertas – pamatyti Alpes.
Vyresni broliukai jau seniau prašė nuvežti juos į Paryžių ir Berlyną – miestus, kuriuose Robertas su Monika bėgo maratonus.
O mažajai buvo pažadėta pamatyti gyvūnėlių ir dar daugiau smagių akimirkų. Taip susidėliojo labai smagus maršrutas.
Mėnesį skyrė pasiruošimui
Robertas buvo atsakingas už techninę kelionės dalį, kitaip tariant – už saugų šeimos važiavimą po Europą kemperiu. Niekada iki tol jokių reikalų su tuo neturėjęs vyras atsakingai ruošėsi visą mėnesį.
„Vakarais sėdėjau ir žiūrėjau filmuotus vaizdus apie keliautojus kemperiais: kaip jie gyvena, kaip saugiai vairuoja, kokie yra iššūkiai, kaip juos spręsti. Pavyzdžiui, jei kas nors laužiasi į namelį ant ratų, reikia turėti pasiruošus dujų balionėlį. Turėjome. Tiesa, Monika buvo pasiėmusi ir kirvį. Džiaugiuosi, kad nė vieno ginklo neteko panaudoti“, – šyptelėjo Robertas.
Šeima rinkosi patį didžiausią namelį ant ratų iš buvusių. Su dviaukšte lova, užuolaidomis ir su kuo daugiau atskirų zonų, kad vaikai turėtų privatumo ir galėtų pailsėti, nes tokioje erdvėje tai nėra paprasta.
Šeimos vairuotojas irgi turėjo savų iššūkių. Su nameliu ant ratų įvažiuoti į miestą yra sunku. Berlyne Robertas nepastebėjo ženklo ir įstrigo susiaurintoje gatvėje sudarydamas spūstį. Gerai, kad iš paskos važiavę policininkai buvo supratingi ir sustabdę eismą leido lietuviams ištrūkti.
Miestuose yra įvesti automobilių skleidžiamos taršos ribojimai ir turi būti iš anksto nusipirkęs vinjetę – leidimą važiuoti tam tikrais keliais.
„Mūsų automobilis reikalavimus atitiko, tačiau neturėjome įsigiję vinjetės. Tai pamoka mums ateičiai. Tad dažniausiai parkuodavomės priemiestyje, kuo arčiau miesto zonos, o į centrą ir atgal vykdavome metro arba autobusu“, – kelionės detalėmis dalinosi Robertas.
Užtat jie galėjo laisvai pasistatyti namelį ant ratų Paryžiuje, prie pat Versalio rūmų.
Tiesa, kad tilptų kemperis, Robertui prieš tai reikėjo patraukti į šalį šalia stovėjusią karietą.
Išvengė incidentų
Dažniausiai R.Antropikas rinkosi mokamus kelius, už juos, pavyzdžiui, Prancūzijoje sumokėjo apie 200 eurų.
Vis dėlto greičiau nei 100 kilometrų per valandą nevažiavo nenorėdamas didinti degalų sąnaudų.
„Nemokamuose keliuose būtume užtrukę panašiai, tačiau aš bijojau pradurti padangas atsitrenkęs į bortą, nes tie keliai siauresni, be to, yra tikimybė patekti į spūstį. O mokami keliai tvarkingi, platūs, tad įvertinau rizikas“, – paaiškino R.Antropikas.
Prieš išvykstant jis buvo girdėjęs, kad nameliu ant ratų keliauti pavojinga, nes statant jį neįmanoma išvengti atsitrenkimų. Vis dėlto visus 7 tūkstančius 200 kilometrų vyras įveikė sklandžiai, be menkiausio įbrėžimo, nors namelį ant ratų vairavo pirmą kartą.
Ilgiausia atkarpa prie vairo truko apie 12 valandų – nuo Barselonos Ispanijoje iki Nicos Prancūzijoje.
„Prie Nicos pataikėme į milžinišką transporto spūstį ir teko stovėti 2 valandas. Ta diena buvo fiziškai sunkiausia. Bet kai pasiekėme Nicą ir paaiškėjo, kad eismas buvo sustojęs dėl tądien šiame Prancūzijos kurorte vykusių triatlono varžybų „Ironman“, visas irzlumas greitai išgaravo, net nuėjome palaikyti finišuojančių sportininkų“, – nusišypsojo maratonų bėgikas R.Antropikas.
Patogi programėlė
Monika buvo atsakinga už buitį ir už nakvynių vietas, kurių nė vienos prieš išvykdama nebuvo numačiusi ir jas išrinkdavo pakeliui.
„Mes žinojome vietas, kurias norėjome pasiekti, bet nežinojome, kiek tą dieną nuvažiuosime, ir nenorėjome įsipareigoti, nes jeigu kas nors nepavyktų, kiltų papildomo streso“, – kalbėjo Monika.
Didžiausias atradimas ir palengvinimas jai buvo programėlė „Parkfornight“, kuri skirta būtent keliautojams kemperiais. Programėlėje galima rasti vietas, kur apsistoti, – ne tik oficialius miestų kempingus, vadinamuosius laukinius kempingus, bet ir vietas, kur galima tiesiog pastatyti namelį ant ratų, pasikeisti vandenį.
Į kempingą Andoros kalnuose jie važiavo įspūdingais serpantinais. O Žydrajame Krante kemperiai nepageidaujami – įvažiuoti į stovėjimo aikšteles gali tik iki 2 metrų pločio transporto priemonės, o Antropikų išsinuomoto kemperio plotis siekė 3 metrus.
Paryžiaus kempingai pasirodė brangūs, bet vidutinės kokybės. Užtat Šveicarija nustebino kainomis gerąja prasme. Ką jau kalbėti apie kalnų grožį!
Italijoje Antropikai nakvojo mažo miestelio kempinge ant kalno su nuostabiu vaizdu, aplinkui driekėsi vynuogynai.
„Ten susitikome porą iš Brazilijos, kuri taip pat keliavo po Europą ir taip pat šventė santuokos dešimtmečio sukaktį. Vienas didžiausių atradimų kelionėje mums buvo pažintys su kitų šalių keliautojais kemperiais. Be to, namelių ant ratų vairuotojai kelyje vieni su kitais visuomet pasisveikina, visai kaip bėgikai“, – pasakojo Monika.
Pavyko sutaupyti
Dar viena M.Antropikės atsakomybė kelionėje buvo šeimos mityba. Maža to, ji buvo išsikėlusi sau asmeninį tikslą – kad nė karto šeima nevažiuotų į greitojo maisto restoraną.
„Maniau, kad bus sudėtingiau, bet pavyko ir tuo džiaugiuosi.
Namelyje ant ratų yra nemažas šaldytuvas, šaldymo kamera, tad buvau pasiruošusi ir apsipirkinėti teko vos kelis kartus.
Rytą – košės, o pietums – troškiniai. Kadangi važiuojant negalima naudotis dujine virykle, aš per tą laiką pasiruošdavau, pamarinuodavau mėsytę ar supjaustydavau daržoves, o kai atvykdavome į vietą, greitai pagamindavau“, – pasakojo Monika.
Ji buvo sumaniusi Nicoje pasidaryti šaltibarščių, bet buvo paskutinė kefyro galiojimo diena, tad teko šaltibarščius valgyti šaltuose Andoros kalnuose. Tiesa, šeima vieną kartą Šveicarijoje sustojo pavalgyti picos – tai buvo tėvų pažadas, nepatenkantis į Monikos sveikos mitybos planą.
„Gaminant maistą patiems mums pavyko sutaupyti. Priešingai nei naudojant degalus. Buvo dienų, kai teko išdeginti apie 100 litrų benzino“, – pridūrė Robertas.
Pamokų netrūko
Nicoje Monika išmoko tokią pamoką: jei kažkas krebžda parke krūmuose, ten nebūtinai bus voverės.
„Išgirdau, kad kažkas yra, maniau, gal kokie mieli gyvūnėliai, parodysiu vaikams. Praskleidžiau, o ten – daug akyčių, bet kūneliai ne tokie mieli. Daugybė pėdos dydžio žiurkių, kurių aš bijau! Robertas, pamatęs jas iš toliau, manė, kad tai balandžiai“, – su šypsena prisiminė Monika.
Antropikų vaikams šioje kelionėje pamokų taip pat netrūko. Būtų galima net apibendrinti: jei nori supažindinti vaikus su gyvenimu, pakeliauk po Europą namelyje ant ratų.
„Vyresnėlis pamatė įvairių gyvenimiškų situacijų – benamių Nicos gatvėse, apsimetėlių pardavėjų Berlyne, triukšmadarių prie Komo ežero, nuogų moterų Ispanijos paplūdimiuose, prabangių jachtų bei automobilių Monake.
Kelionėje Adomas prisižadėjo, kad niekada nebus benamiu, o užaugęs turės savo jachtą. Prieš tai išmoks prancūzų kalbą, sukurs gerą programėlę ir ją parduos“, – apie aštuonmečio sūnaus planus pasakojo R.Antropikas.
Dalį vietų Europoje pora jau buvo aplankiusi, o dabar norėjo jas parodyti vaikams. Monika dažnai sako: kelionės su vaikais – tai ne atostogos, o pasaulio pažinimas.
„Norite paklausti, ar pailsėjome? Ne, nepailsėjome – pakeliavome. Su vaikais labai įdomu keliauti, nes tu kitomis akimis pamatai viską – džiaugsmą, nuostabą, atradimus“, – šiltai kalbėjo Monika. Ir pagyrė sutuoktinį, kad jis nė karto nesiskundė nuovargiu, visą laiką vairavo ramiai ir užtikrintai.
Vidutiniškai po 6 valandas per parą kelionėje miegojęs Robertas pripažino, kad buvo fiziškai sunkių momentų, bet kai atvykdavo į naują vietą, emocijos viską nubraukdavo.
„Kadangi tai buvo kelionė ratu, ar ji pavyks, ar ne, nežinojau iki paskutinės dienos.
Jei kur nors būtume įstrigę, grandinė būtų nutrūkusi, būtų tekę trumpinti maršrutą ar, blogiausiu atveju, grįžti kemperį vežant ant tralo.
Todėl turėjome vieną suplanuotą papildomą dieną, jei kas nors nutiktų. Labai džiaugiuosi, kad mums jos neprireikė ir galėjome ją praleisti Lenkijoje prie ežero žiūrėdami futbolą“, – pasidžiaugė Robertas.
Kai Antropikai grąžino nuomotojui namelį ant ratų, dukra važiuodama namo verkė, nes norėjo keliauti toliau, o vyresnysis sūnus sakė nežinantis, kaip tėvams atsidėkoti už tokį nuotykį. Tad nieko keista, kad poros mintyse jau sukasi būsimų kelionių maršrutai.
