Laidoje „Tėčio akimis“ nagrinėjamos įvairios temos apie vaikų auginimą, kurios tiek žiūrovams, tiek pačiam Laurynui padėtų užauginti sveikus ir laimingus vaikus. Šįkart su laidos pašnekovu L.Suodaitis aptarė sukčiavimo internete atvejus, kai nusitaikoma į jauniausią ir jautriausią interneto vartotojų kartą – vaikus.
– Šiandien kalbėsime apie tai, kaip atpažinti sukčiavimo atvejus internete vaikams besinaudojant išmaniaisiais įrenginiais, telefonais ar kitais dalykais. Kaip juos išmokyti nepapulti sukčiams į rankas? Mes, suaugusieji, rodos, sugebame atpažinti, suprantame, nors vis dar pasitaiko labai daug atvejų. Kokio masto tai problema?
– Didelė problema. Jei optimistiškai galvojame, kad suaugusiems gerai sekasi atpažinti, tai iš tiesų – nelabai gerai jie tai daro. Praėjusiais metais duomenimis sukčiavimo būdu inicijuotų lėšų pervedimų iš klientų sąskaitų suma buvo apie 19 milijonų eurų, o atvejų skaičius viršijo dešimtis tūkstančių.
Suaugusiems yra kur tobulėti, o kalbant apie vaikus – reikia pradėti ir edukuoti supažindinant su grėsmėmis. Jei būtų buvusi proga edukuoti prieš 40 metų, taip ir darytume, bet dabar tenka mokyti vaikus, kad tos klaidos nesikartotų.
– Vaikai vis anksčiau atsiskaito kortelėmis, telefonais, kai mes, tėvai, turbūtiki vėlyvos paauglystės naujomės grynaisiais pinigais. Kada būtų tinkamas metas pažindinti vaikus, kas yra virtualūs pinigai, kaip vyksta atsiskaitymas internete? Jūsų vaikui jau treji – ar turite tokios praktikos?
– Taip, turiu. Esu nustebęs, bet jau trimetis gali atsirakinti mobilų telefoną, atsidaryti kamerą, nufilmuoti, peržiūrėti kaip sekėsi ir jei nepatiko – pakartoti. Įgūdžiai atsiranda anksti. Tai yra kita, skaitmeninė karta, kuri labai anksti pradeda naudotis mobiliaisiais telefonais. To nepakeisime, tad kai atsiranda supratimas, noras naudotis, reikėtų supažindinti, kokios grėsmės gali ten būti.
Svarbu prisiminti, kad vaikui augant, jis naudoja vis daugiau duomenų – tad ir rizikos kyla. Nepamirškite to periodiškai edukuoti augant vaikui ir įspėti, kas laukia.
– Sutinku, kad edukuoti reikia ne per draudimus, bet per švietimą. Atsiskaitymai, kaip mes juos suprantame, kad tu turi kortelę – nuėjai į parduotuvę ir susimokėjai. Kaip tėvams suvaldyti šias rizikas, kad vaikams tai neįvyktų netyčia? Juk yra programėlės, kuriuose gali įvesti tuos kodus – kaip tėvai galėtų mokyti vaikus apsisaugoti?
– Pradėčiau atsakymą pavyzdžiu: pats atsiskaitau mokėjimo kortele, kuri integruota į išmanųjį laikrodį – jį tiesiog priglaudžiu prie elektroninio kortelių skaitytuvo. Mano mažasis užsideda paprastą laikrodį ir imituoja, kad moka už pirkinius.
Reikėtų nuolat edukuoti ir priminti, kaip saugiai naudotis, kas yra tas slaptažodis, kaip jį saugoti, nes šių duomenų atskleidimas gali lemti lėšų praradimą. Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams – reikia žinoti, kas yra prisijungimo duomenys, kada galima naudoti slaptažodžius.
– Kaip tėvams atpažinti rizikas ir iš anksto įvertinti, kur jos yra?
– Būna atvejų, kad tėvai kreipiasi ir sako, kad neatliko tokios ir tokios operacijos mokėjimo kortele, bet matome, kad buvo pirkti žaidimai ar kažkas kito. Tada patariame pasitikrinti, ar tikrai to šeimoje nebuvo ir klientai išsiaiškina, kad tai padarė atžalos.
Kalbant apie vaikus, tai išskirčiau kelias schemas. Viena – duomenų viliojimas, vadinamas „fišingas“. Vaikai gali gauti tam tikrus pranešimus ar žinučių pagalba, ar programėlėse, kuriose yra nuorodos vedančius į suklastotą banko tinklapį, policijos puslapį, kurjerio kompanijas ir panašius puslapius. Ten prašoma suvesti savo kortelės duomenis. Duomenų viliojimas gali nebūtinai turėti nuorodą, bet gali turėti prisegtą failą, o ten yra kenkėjiškos programos, kurios pilnai perima įrenginį, net ir kamerą ir tiesiogiai stebi vaiką.
Kitas dalykas yra pasiūlymai – vaikai gan aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose ir ten gali sulaukti kvietimo užsidirbti, o vaikams net ir nedidelė suma gali atrodyti ženkli. Gali sulaukti pasiūlymo panaudoti savo asmeninę sąskaitą – sukčiai ieško vaikų ir sako, kad bus atliekami tam tikri pavedimai į sąskaitą, juos reikės arba pervesti, arba išgryninti, o už tai gaus procentą. Vaikai net nenorėdami gali tapti pinigų mulais ir įsitraukti į nusikalstamą veiką, sudalyvauti sukčiavimo schemoje. Lėšos, kurios ten atkeliauja, būna gautos nelegaliu būdu ar sukčiavimu.
Vaikai mato pavyzdį iš tų pačių nuomonės formuotojų – jie nori dalintis savo gyvenimu, informacija. Svarbu kalbėti, kad nereikėtų visko priimti tiesiogiai, ką rodo nuomonės formuotojai – jie rodo savo gyvenimą, demonstruoja kur gyvena. Vaikai žiūri paprasčiau ir kartoja – jie rodo ką veikia, kur gyvena ir kyla rizikos. Jei žinau, kur žmogus gyvena, kur jis būna, ką veikia, tai jau rizika ne tik vaikui, bet ir šeimai.
Internete, kai žmonės susipažįsta, nežino su kuo bendrauja – Lietuvoje nuo romantinio sukčiavimo nukenčia vyresni, bet Jungtinėje karalystėje visiškai kitaip. Romantinis sukčiavimas, kai susipažįstama internetu vienu ar kitu tikslu. Vaikai neturi tiek daug lėšų, kurias prašytų išvilioti, bet gali susipažinti su neaiškiais asmenimis ir kyla rizika.
– Čia žinutė nuomonės formuotojams, ką mes rodome vaikams, kokį pavyzdį. Aš turiu irgi prisiimti kaltę, nes irgi būna, bet reikia edukuoti vaikus, kad kol nėra tas amžius, kuomet sugebi įsiverti rizikas, ką tu rodai, kaip tu rodai, todėl savo aplinką transliuoti reikėtų kuo mažiau. Gal trečia schema galėtų įvairūs skambučiai – tėvai papuolė į bėdą, suvesk kodą, nes jie negali. Tai reikėtų edukuoti, kad jei skambina nepažįstamas, tai kol nepašnekėjai su tėvais, nedarai nieko?
– Jei kalbam apie finansus, pirkimą, atsiskaitymą, bendravimą su nepažįstamais – visada reikėtų pasitarti su tėvais. Skambučiai, kurie prašo perduoti pinigus buvo aktyvūs prieš 10–20 metų ir ką matome dabar – tai vėl grįžta. Tiesa, dabar prašo ne grynų pinigų, bet perduoti fizinę mokėjimo kortelę ir užrašyti PIN kodą.
– Tai tėvai turi pasikalbėti su vaikais ir aptarti scenarijus, kas gali būti?
– Jei kalbėtume apie veiksmų grandinę – net jei tai ir nutiko, reikia išsiaiškinti tarpusavyje. Ar spaudė nuorodą? Ar atidarė prisegtus failus? O gal suvedė duomenis? Atvirumas gali padėti. Pradžioje svarbu suprasti, kas įvyko ir kreiptis į banką, pranešti apie galimą sukčiavimo atvejį. Verta pranešti net ir apie gaunamas žinutes, nes tai yra prevencija. Taip pat reikia kreiptis į teisėsaugą, nes jei turime nuostolį, reikia rašyti pareiškimą.
Kartais tenka vesti pamokas vaikams ir neretai užduodu klausimą – kiek iš jūsų esate susidūrę su sukčiavimu? Rezultatai nenustebina – kas trečias, kas antras yra susidūręs su sukčiavimu. Kai tą patį klausimą užduodu suaugusiems – mes praktiškai turime 100 proc. rezultatą. Nėra žmonių, kurie nebūtų gavę žinutės ar skambučio. Reiškia, kada vaikai gaus 100 proc. todėl edukuoti ir pranešti labai reikia.
– Ar tų įrenginių, kuriuos duodame vaikams naudotis, geriau nesieti su mokėjimo kortelių?
– Taip, kviesčiau tai daryti. Tegu įrenginys lieka filmuko žiūrėjimui ar žaidimams, o ne sieti prie mokėjimo priemonių, nes tai didina rizika. Vaikai smalsūs, mėgsta paspausti įvairius mygtukus, tai gali įvykti ir duomenų nutekėjimai.
Internete yra įvairių programėlių, kurios gali būti skirtos duomenų viliojimui, kai siūlo kažką nemokamai, tik reikia susivesti kortelių duomenis.
– Kaip galima sumažinti tas rizikas?
– Rekomenduočiau įvesti tam tikras kontroles ir stebėseną, nes palikti vaiką nežinioje su telefonu yra rizikinga. Kokios kontrolės gali būti? Programėlės, kurios leidžia pamatyti srautus, ką vaikas daro telefonu, pagalvoti apie interneto tiekimo ribojimą.
Tas pats ir su mokėjimo priemone – reikėtų mokėjimo kortelėje palikti pinigų tiek kiek reikia kasdieninėms vaiko operacijoms atlikti. Tai padidina saugumą internete. Mano paties praktika yra turėti atskirą mokėjimo kortelę internetiniam atsiskaitymui.
– Praėjusiose laidose kalbėjome apie tai, kad nuo šešerių metų vaikai jau gali turėti savo asmeninę mokėjimo kortelę. Tai jaunas amžius! Kokie būtų patarimai tėvams – į ką atkreipti dėmesį kasdieninėse operacijose, kaip anksti atpažinti, kad tai gali būti susiję su sukčiavimu internetu?
– Grįžkime prie vaiko edukacijos. Svarbu išmokyti atidumo ir budrumo – tai auksinė taisyklė, kuri leistų sėkmingai judėti pirmyn. Jei vaikas bus atidus, rūpestingas, praneš suaugusiems apie įtartiną turinį, gautą žinutę, tai užtikrins saugumą. Jei kalbame apie atsiskaitymą fizinėse parduotuvėse – gali būti įrašyta tiesiog kita suma ir vaikas nežiūrėdamas gali pridėti mokėjimo kortelę, taip nusipirkdamas ledus ne už du, o 20 eurų.
Jei perka internete – tai turi būt daromai su tėvų priežiūra, reikėtų pasitarti su tėvais ar viskas gerai, nes dabar sukuriama labai daug netikrų parduotuvių. Tos svetainės išvilioja pinigus ir tiesiog dingsta. Artėjant juodajam išpardavimų penktadieniui – sukuriamos parduotuvės, kur žmonės viliojami pirkti pigiau, su didelėmis nuolaidomis. Tie patys bilietų platintojai – kviečia bilietus pirkti į renginį, kuris įvyks kitais metais. Perki bilietą dabar, o paskui– nežinia.
Vaikų švietimas turėtų būti vienas iš kertinių momentų augant. Galime pakalbėti apie mokyklas – gyvenimo niekas nemoko, tik per praktiką. Sukčiavimas tampa tokia sritimi, kai jis tave pagauna netikėčiausiose vietojse. Teko rezervuoti atostogas užsienyje per viešbučio tinklalapį ir norėdamas pasitikslinti ar viskas gerai, oficialiu el.paštu parašiau ir paklausiau ar viskas gerai. Gavau atsakymą, kad viskas gerai, bet pastebėjome, kad nenuskaityti pinigai iš rezervacijos sistemos, todėl prašome atlikti pavedimą į tiesioginę sąskaitą. Man, dirbančiam šioje srityje, atsirado raudonų vėliavėlių – atostogų vieta vienoje šalyje, gaunu sąskaitą iš banko, kuris yra Gibraltare. Paskambinus kitu kanalu viešbučiui, sužinojau, kad jie nesiuntė tokios informacijos. Sukčiavimo prevencija turėtų būti vienas iš svarbių momentų jau mokykloje, kur supažindintų su kokiomis rizikomis gali susidurti vaikai.
– Gal yra metodų, žaidimų, kuriais būtų galima vaikus edukuoti?
– Jei tos informacijos norėtųsi gilesnės, galima rasti www.luminor.lt skiltyje „Sukčiavimo prevencija“, kur išsamiai esame aprašę sukčiavimo schemas, kur pranešti ir ką daryti. Jei norisi žaidimo forma tai padaryti, tai „Lietuvos bankas“ yra išleidęs žaidimą „Sukčių voratinklis“, kuris susijęs su sukčiavimu.
