– Prisipažinkime – mes patys užaugome su filmukais per televizorių. Tai ekranai blogai ar neblogai?
– Negalima sakyti, kad vien blogai – yra ir pliusų, ir minusų. Svarbiausia atkreipti dėmesį kokio amžiaus vaikai yra prie ekranų, kokį turinį jie žiūri ir kiek laiko tai daro per dieną.
– Pradėkime nuo pačių mažiausių. Nuo kada galima leisti laiką prie ekranų?
– Pagal visas rekomendacijas vaikams iki dvejų metų nerekomenduojami jokie ekranai – nei televizorius, nei išmanieji įrenginiai. Kodėl taip yra? Nes per pirmuosius dvejus metus vaikų smegenys labai sparčiai vystosi, jie tą informaciją iš aplinkos siurbia aktyviai ir pagrindinis mokymasis vyksta per aplinkos tyrinėjimą, gyvą bendravimą.
Kai mažas vaikas sėdi prieš ekraną toks mokymosi procesas nevyksta. Mėgstu palyginti, kai jei kūdikiams neduodame iškart kotleto, taip ir mažų vaikų smegenys nėra pasiruošusios apdoroti informacijos iš ekranų. Reikia žinoti, kad pagrindinė veikla turi būti gyvas pažinimas.
Nuo dvejų metų iki mokyklinio amžiaus, vaikams galima iki valandos per dieną leisti būti prie ekranų. Reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikų pagrindinė veikla turi būti fizinis aktyvumas, žaidimai, tiesioginis bendravimas. Svarbu, kad tai nebūtų pagrindinė veikla – vaikas sau, tėvai sau. Labai svarbu stengtis kartu žiūrėti. Keturmečiai penkiamečiai ne visada supranta ką jie žiūri – ką personažai daro, todėl reikėtų aptarti, atsakyti į klausimus ir šį laiką išnaudoti edukacijai.
– Ekranai nėra papildoma poilsio valanda tėvams. O kada vaikai gali naudoti išmaniuosius įrenginius?
– Nėra atskiro apibrėžimo, kada gali imti telefoną – ekranas yra ekranas. Svarbiausia, kad turinys turi atitikti vaiko amžių, nes telefonuose jau prasideda visokie žaidimai.
Pradėjus lankyti mokyklą iki dvylikos metų vaikai gali būti ir dvi valandas prie ekranų.
– Manau, daugelis tėvų nustebs, nes pas daugelį yra riba viršyta... O jei kalbame apie edukacinius žaidimus ekranuose – dabar jų labai daug. Ar jie įsiskaičiuoja į ekrano laiką, jei vaikas kažko mokosi, veikia kažką naudingo?
– Viskas įsiskaičiuoja į ekranų laiką – ar tai būtų mokymasis, ar šiaip žiūrėjimas, ar tiesiog fonas.
Mažiems vaikams pavojingas net kambaryje įjungtas televizorius, kaip fonas. Kaip minėjau, jų smegenys vystosi, o jie gauna papildomos stimuliacijos iš aplinkos, kurios jiems nereikėtų. Jie gali tapti dirglesni, kalba gali pradėti vystytis lėčiau, gali kilti elgesio problemų.
– Ir kitas klausimas – ar galima leisti žiūrėti filmukus valgant? Aš jau žinau, koks atsakymas, bet kodėl nereikėtų jų naudoti?
– Kai mes valgome ir sutelkiame dėmesį į ekraną, o ne į maistą, neateina sotumas jausmas. Net pavalgęs vaikas gali nesuprasti, kad kažką valgė.
Įdomu tai, kad darželyje tai vaikas valgo be ekranų, o namie – viskas, isterija. Tai lemia susiformavęs įprotis, kurį reikėtų mažais žingsneliais keisti.
– Kaip atjunkyti nuo to ekrano ypatingai valgio metu?
– Svarbiausiai yra susitarimai. Reikėtų susitarti, kokios bus taisyklės: pirmas penkias minutes ar pirmus kąsnius valgome ramiai, o tada jau ir įsijungsime ekraną. Aišku, vaikas nežino, kas yra penkios minutės, tad galime naudoti smėlio laikrodį ar laikmatį. Laikykitės to susitarimo, net jei ir vaikas pyks. Kitą kartą jau po šešių minučių bus ekranas, dar kitą – po septynių. Siūlau tokiu būdu tų ekranų atsisakyti.
– Minėjote, kad gali atsirasti valgymo sutrikimai – ką daryti, kai vaikas auga ir vis dar valgo prie ekrano?
– Svarbu, ar tėvai patys nesinaudoja telefonais valgydami, nes jie yra pavyzdys vaikams. Tai galėtų būti šeimos taisyklė – valgant, valanda prieš einant miegoti, ruošiant pamokas nesinaudojame ekranais. Per vakarienę galima užsiimti sąmoningumo pratimais – patyrinėkite maisto kvapą, kokia spalva, koks skonis, šiltas ar šaltas.
– Miego specialistė laidoje minėjo, kad prieš miegą labai kenkia ekranai. Tai jei naudojasi ekranais, kada geriausiai vaikai galėtų naudotis ta savo valanda ar dviems?
– Prieš miegą, valgio metu – žinoma, kad nereikia, o visa kita žiūrėkite pagal save, nėra konkretaus „gero“ laiko.
– Ar ekranas gali būti apdovanojimas – kažką padarei, galėsi pažiūrėti filmuką?
– Egzistuoja daug nuomonių, bet aš žiūriu lanksčiai. Jei vaikas susiduria su dideliais elgesio iššūkiais ir ekranas yra jam didelis apdovanojimas, tai galima tą išnaudoti.
– Pasikalbėkime apie mokyklinio amžiaus vaikus. Jie žiūri ne tik filmukus, žaidžia žaidimus, bet jau naudojasi internetu, kur tėvai turi mažai kontrolės. Kaip vertinate laisvą naršymą internete ir naudojimąsi socialiniais tinklais?
– Tyrimais pastebėta, net jei vieną valandą vaikai naudojasi telefonu – gali atsirasti pokyčiai: nerimo sutrikimai, nuotaikų sutrikimai, gali pasireikšti depresija, somatiniai nusiskundimai, kaip pilvo ar galvos skausmai. Daugiau prie ekranų praleidžiantys vaikai dažniau serga ūminėmis ligomis, gali kilti mitybos ar miego sutrikimai. Japonijoje buvo atliktas tyrimas, kad paaugliai, kurie turi savo kambaryje telefonus miega 90 minučių trumpiau. Tai milžiniškas skaičius.
Kalbant apie saugumą internete – jei duodame įrenginį, turime apmokyti, kaip elgtis su juo. Svarbiausia, yra atviri santykiai ir tarpusavio ryšys. Vaikas turi jausti pasitikėjimą tėvais, kad jie nebaus, nerėks, jei kažką pamatysiu – smurtinį ar seksualinio pobūdžio turinį, susidurs su internetinėmis patyčiomis ar užkalbinančiais nepažįstamaisiais. Vaikus reikia edukuoti, kad jei vaizdas ar žinutė kelia nerimą – reiškia čia ne taip, reikėtų pasakyti tėvams. Tai pagrindiniai dalykai.
Kai vaikai susikuria savo anketas socialiniuose tinkluose – tėvai turi prižiūrėti, kad anketa būtų privati, paaiškinti, kaip reaguoti į komentarus. Tėvų pareiga kontroliuoti vaikus ne iš kontrolės, bet iš saugumo pusės – jie turi užtikrinti vaikams saugumą. Tėvai neatsakingi ką pamatys su draugais žiūrėdamas, bet kas padeda – skaitmeninė tėvų kontrolė, programinė įranga, kuri padeda blokuoti tam tikras svetaines ar kad grėsminga informacija nepatektų į nepilnamečio regos lauką ar internetas išsijungia po tam tikro laiko. Vaikui reikia pranešti, kad ji bus įdiegta dėl saugumo, slėpti to nereikėtų.
– Palietėme vaikų saugumo internete temą ir aš noriu pasidalinti savo atradimu – „Tele 2“ saugaus interneto paslauga. Ji padeda tėvams vaikus apsaugoti nuo įvairių žalingų puslapių, apriboti prieigą prie jų, tėvai gali apriboti tam tikromis valandomis naršymą konkrečiuose puslapiuose. Paslaugą instaliuoti labai paprasta, užtruksite vos kelias minutes, jos atsisakyti irgi galima labai lengvai, nėra jokių ilgalaikių įsipareigojimų.
Norint išbandyti šią paslaugą „Tele 2“ turi puikų pasiūlymą – pirmus du mėnesius padarykite tai nemokamai, o vėliau paslauga kainuos tik 1,5 euro per mėnesį. „Tele 2“ pagalvojo už jus, kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų tykančių internete.
Ką daryti, jei kyla didelis stresas, jei atimame iš vaiko telefoną – nerimas, kad kažkas parašė ar net rėkimas?
– Pirmiausiai, turėtų būti aiškūs susitarimai ir taisyklės, kurių laikomės visi. Jei atimate iš vaiko telefoną, o patys su juo sėdite – natūralu, kad vaikams kyla pyktis. Natūralu, kad vaikas pyks, kai baigiasi laikas ir tėvams reikia susitaikyti su tuo. Interaktyvūs ekranai labai įtraukia, nes stimuliuojami tie smegenų centrai, kurie atsakingi už malonumą. Kas gali pakeisti? Gal kita maloni veikla, kuri pakeistų ekranus.
Vaikui naudinga žinoti, kiek laiko liko žiūrėti, o ne viduryje veiklos būtų viskas atimama ir išjungiama. Reikia įspėti, kad liko penkios minutės. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau reikia kontroliuoti, jei didesnis – galima leisti pratęsti minutėlę, bet simboliškai.
– Savo aplinkoje esu girdėjęs, kad kai vaikas prašo „dar penkias minutes“, tėvai sutinka su sąlyga, kad rytoj bus trumpiau tomis minutėmis. Tai irgi šiokia tokia strategija, kad pats renkiesi.
– Irgi puiki mintis.
– Ačiū už pokalbį!
