„Ši laida skirta ne tik vyrams, bet ir šeimoms auginančioms mažus vaikus. Idėja kilo dėl to, kad ne tik tėčiai nori suprasti ir įsilieti, bet ir mamoms svarbu suprasti, kokį vaidmenį gali tėtis atlikti, kokias mintis ar baimes turi ir kodėl kartais renkasi atsitraukti“, – laidą pradėjo Laurynas.
Jis prisipažino, kad pirmą kartą su klinikos „Gandro lizdas“ įkūrėja I. Girdvainiene susitiko, kai sūnui Laurynui buvo pusmetis ir jau buvo kilę klausimų dėl jo primaitinimo.
Dalijamės laidos ištraukomis apie tėčių pareigas ir galimybes padėti žindančiai mamai bei apie poros intymų gyvenimą, kurį po vaikelio atsiradimo, kartais būna sudėtinga atkurti.
– Tėčiui žindymas yra kebli tema – moteriai padeda specialistai, be to, tai natūralus gamtos procesas. Tėčiams nemažai iššūkių kyla būnant šalia, tiesa?
– Gimė žmogus ir nuo ko padėti? Dar gimdykloje mama būna su kūdikiu kontakte oda į odą, o tėtis – lyg atsitraukęs. Nuo pirmų minučių labai svarbus ir tėtis – jo ranka ant naujagimio, bučinys, apsikeitimas tuo, ką turime ant odos turi būti ne tik mamos, bet ir tėčio.
Kai vyksta pirmoji naujagimio apžiūra, mama dažnai dar guli, bet šalia apžiūrą darančio gydytojo gali būti tėtis. Jis pradėtų mokytis, kaip uždėti sauskelnes, kaip užmauti vilnones kojinaites ir aprengti pirmus drabužius. Tėtis turėtų būti tas žmogus, kuris grąžina mamai vaikelį ir inicijuoja žindymą.
Pirmasis žindymas įdomus tuo, nes naujagimis automatiškai žino, kaip tą daryti ir devyniais magiškais žingsniais pats tą atlieka, jei būname kantrūs ir nesikišame. Tėčio užduotis – apsaugoti mamą nuo visų papildomų rankų ir užtikrinti tą ryšį, intymų kontaktą. Mes trise turime išlaukti, o tik tada prašysime pagalbos.
Šiuolaikiniai žindymo mokymai kalba ne tik, kas svarbu mamai, bet ir kuo gali prisidėti tėtis, bet... Jei į gimdymo mokymus visi ateina poromis, į žindymo – 40 moterų ir trys vyrai. Gimdyme bus medikų komanda, tėtis ten yra tik emocinis palaikytojas, bet žindyme techniškai tėtis gali daug daugiau darbų atlikti.
Moteris po gimdymo itin veikiama hormonų – iš pradžių euforija, tada jie nukrenta, tai būna ir ašarų. Tėtis turi būti šaltas protas, išlikti ramus ir sakyti, kad turime kas 2,5–3 valandas žadinti naujagimį ir pridėti prie krūties. Mes turime pabandyti – galime vieną kitą techniką pabandyti, kitą, padėti moteriai pozas pakeisti. Vyras atsakingas už visą darbą.
Naujagimis pažinda, nori miegot, bet negali. Kodėl? Nes jam reikia prieraišumo poreikio – ne tik valgau, miegu, „kakoju“, nes jis devynis mėnesius buvo šilumoje mamos pilvelyje. Moteriai reikia pailsėti, nes su jos kūnu įvyko virsmas, tai kas tą prieraišumą atlieka? Tėtis. Užsidėjau ant krūtinės vaiką ir miegat. Moteris žindo, bet visa kita atlieka tėtis.
– Ar nereikėtų, kad ir moteris susitaikytų su tuo, kad vyras suinteresuotas jos ir vaiko sveikata? Įsivaizduoju, kad vyrus dažnai atstumia nuo proceso – nelįsk, nesupranti, nežinai, nes lyg vaiko gimdymas ir auginimas yra tik moters pareiga?
– Todėl pokalbį ir pradėjau nuo mokymų. Tai vienintelis kelias pasiruošti – reikia atsirinkti pas ką ateiti ir tada specialistas aiškiai moteriai pasako, klausykit vyro.
Moteris gali peržiūrėti dešimtis filmų, perskaityti knygų, bet po gimdymo ji bus tokiame šyde, kad gali neatsiminti, o vyras atsimins. Aišku, vyras irgi neturėtų bendrauti didaktiniu tonu – „aš geriau žinau“, nes moterys subtilesnės. Geriau pabučiuoti į kaktą ir sakyti, kad aš tau padėsiu, mes buvome kartu, mums sakė.
Aišku, jei moteris visada buvo mokymuose ir nėštumo kelyje viena, kad ji sakys, kad tu nieko nežinai.
– Aš manau, kad vyrai tyliai pasidomi. Gal tėčiai nežino, kad vyksta pats procesas, bet jis gali visa technine dalimi pasirūpinti, tiesa?
– Taip. Pavyzdžiui, vienas tas momentas – pridėjimas prie krūties vaikelį. Didžiulė nauda, jei jis žino, kaip paimti žindymo pagalvę, nes moteriai skauda, sunku judėt. Tų kitų rankų labai reikia, o jei tėčio rankos bijo – turėsim bėdos.
Ką žindyme vyras gali daryti? Žinoma, paduoti mamai valgyti ar atsigerti. Be to jis gali būti trečia ranka, kurios moteriai labai truks – paduot kūdikėlį ir net pažiūrėti ar gerai apžioja spenelį, nes iš šono jis mato geriau, juk tai dar viena papildoma pora akių.
– Dar yra procesas, kaip pieno nutraukimas – skamba, lyg maisto technologija, kaip jį saugoti, šildyti ir šaldyti. Papasakok, kaip elgtis su pienu, nes mamai juk tenka išvažiuoti ir tėtis gali užtikrinti mitybos poreikį.
– Didžiuojuosi šiuolaikiniais tėčiais – kai jie gauna buteliuką, jaučiasi lygiaverčiai. Dabar yra superinių techninių sprendimų ir tėčiai būna inovatyvesni, mėgsta juos. Moterims atrodo kam dar vienas aparatas, bet jei tame esi – tai būkim patogiai. Jei kalbame apie maitinimą mamos pienu – mama turės į jį nusitraukti. Jis kambario temperatūroje gali būti 5–6 valandas, tada pašildote ir maitinate. Jei reikia šaldyti – svarbu žinoti, kad pienukas nuo nutraukimo galioja pusę metų, todėl būtina ant maišelių ar indelių, kur šaldote pieną, užrašyti datą.
Kiek valgo kūdikis? Iki dešimtos naujagimystės paros prisideda po dešimt mililitrų. Po dešimtos paros būna 100 mililitrų, kurie išsilaiko visą naujagimystės laikotarpį iki 28 paros.
– Tiesa ar mitas, kad vaiką reikia žindyti kas tris valandas?
– Žindome kūdikius pagal poreikį. Iš kur atsiradęs tas laikas? Naujagimis gali išmiegoti daugiau, bet reikia, kad atsirastų ritmas. Stacionare akušerės sako, kad žadinkite, o šeima pasimeta, nes kiti sako, jog žindoma pagal poreikį.
Reikia žinoti, kad naujagimiui pirmomis paromis fiziologiškai krenta svoris ir mūsų darbas yra užvesti tą svorį, kad galėtume išleisti į namus, kai svoris pradeda augti. Todėl ir atsiranda skatinimas eiti į ritmą – kai naujagimis grįžta į gimimo svorį dviejų savaičių amžiaus, jau galima atsipalaiduoti.
– Būna momentų, kad mamoms atsiranda kompleksas kelt klausimus apie žindymą, dėl vyro požiūrio „kaip tu čia nežindysi“. Vyrui atrodo, kas čia gali būt sunkaus – paimt vaiką ir pridėt prie krūties. Kaip tvarkytis su tuo?
– Reikėtų kalbėti, kad žindymas yra juodas darbas, kuriame dalyvausime mes abu. Jei pirmą kartą maitinu, nežinau, kokie mano fiziologiniai procesai ar anatominiai ypatumai, ar viskas vyks sklandžiai. Kitas dalykas, dar klausimas ar gimusio naujagimio burnos motorika sklandi, ar nėra burnos pasaitėlio.
Visų pirma, jei mato tėtis, kad mamai sudėtinga – ieškot profesionalo. Žindymo konsultantai yra medikai arba IBCLC konsultantės, nes draugių patarimai nepadės.
Svarbi ir mityba – su žindymu ir mityba yra labai daug mitų, nes naujagimiui pradeda pūst pilvuką. Vyras tada sako: „o ką tu valgei?“, tuomet moteris išvis bijo bet ką valgyti, ji tampa auka, o vyras pabrėžia „tu tu tu“. Geriau sakyti, kad tu nuostabi, gali žindyti savo kūdikių, jei nesiseka – galime pasikviesti profesionalią pagalbą, o jei tai nepadės – tų galimybių yra kitų. O šiaip brangioji, skaniai pavalgyk, ištiesk kojas, o aš palaikysiu mūsų kūdikį.
– Ieva, norėjau paliesti dar vieną svarbią temą, kuri pas mus senamadiškai vadinama tabu, bet jei tai yra tabu – reiškia tie žmonės vaikų neturi. Intymūs santykiai tarp vyro ir žmonos, kai gimsta vaikas, vyksta žindymas – gal turite patarimų vyrams, kaip suprasti, suvokti, atpažinti, kad yra tas metas jau reikėtų sugrįžti į intymų gyvenim porą. Kai to klausimo nelieti, sugrįžimas vyksta keistai... Tarsi nepatogu. Kada laikas? Kokie fiziologiniai dalykai nuo kurių galima užsiimti?
– Labai reikėtų apie tai kalbėti, nes tai normalus šeimos gyvenimas, o nuo to irgi priklauso mamos emocinė būklė. Vyrai irgi serga pogimdymine depresija dėl to, kad šeimos struktūra pakinta ir niekas nesupranta, kas vyksta.
Ką reikėtų žinoti? Vėlyvasis pogimdyminis laikotarpis yra 5–8 savaitės, kuomet vyksta gimdos valymasis, kraujavimas. Moteris gali silpniau jaustis, bet nereiškia, kad ji nenori prisilietimų, kad ją kas nors paglostytų ir pasakytų gražų žodį. Būtent pogimdyminiu laikotarpiu moterys nesijaučia mieliausios, tėčio darbas pasakyti, kad tu man pati svarbiausia, pati gražiausia, apkabinti, myluoti, pabučiuoti.
O vėliau galite pradėti kalbėti, kad pasakytų, kai jausis pasiruošusi, paklausti kuo padėti. Verta pagalvoti apie lubrikantą, nes išsausėja makštis. Svarbu, kad lytiniai santykiai nebūtų skausmingi. Moteris žino, kad kai žindo – yra laktacinė amenorėja, natūrali kontracepcija, kol yra išimtinis žindymas ir moteris neprimaitina niekuo kūdikio.
Svarbus ir psichologinis momentas, nes moteris visada rūpinasi kūdikio priežiūra. Todėl svarbu rasti tą laiką, gal kai kūdikis giliai miega ar vežimėlyje terasoje, nes mama blogai jaučiasi dėl kiekvieno jo krūpčiojimo.
– Ar yra ką vyrai turi žinoti šiam momente?
– Laikas. Lubrikacija, nes moteris neturi kada įsigyti tą produktą. Preliudija – moteriai reikia ateiti į tai, ji turi pasijusti mylima, svarbi ir čia jūsų akimirka.
– Esu girdėjęs, kad neva pasikeičia vyrų požiūris – moteris tampa nebeseksuali, kai pagimdo. Pasikeičia fiziologija, o krūtys įrankis vaiką maitint...
– Moters kūnas dirba darbą, todėl priimkite jį tokį kitokį, o vėliau sugrįš į buvusį kūną, o jei nesugrįš – padėsite tai padaryti. Vyrai turi daugiau egoizmo – čia reikia pagalvoti ne tik apie ją, bet apie mūsų bendrą žmogutį.
Statistika rodo, kad intymus gyvenimas ženkliai krenta susilaukus vaikų, nes tikrai sudėtinga jį užtikrinti, o ir jo didenybė naujagimis dažnai apsigyvena bendroje lovoje, žindymas vyksta naktį. Linkiu rasti laiko akimirkai, apsikabinimui, glamonėms, geram žodžiui ir tai pradės augti.
– Man atrodo, kad šeimos pasiklysta tame, kad vaikas tampa fokuse, bet reikėtų neužmiršti ir judviejų.
– Vyrams sakau, kad jei jums labai svarbu, sunku išlaukti – reikia sakyti, o ne kažkur laukais lakstyti. Mieloji, man atėjo laikas, kūdikiui trys mėnesiai, kaip tu galėtum jaustis intymiai? Kalbėt kalbėt ir dar kartą kalbėt. Moteris nudžiunga, kad vyras žino, jog santykiai gali būti skausmingi, jam rūpi.
