„Kelionės į užsienį plečia vaikų akiratį, jie turi unikalią galimybę pamatyti kitokią kultūrą, kitokius žmones, patyrinėti naują aplinką, išvysti nematytus vaizdus, ragauti nepatirtus skonius. Įvairiapusę kultūrinę patirtį turintys vaikai užauga tolerantiškesni, supratingesni, empatiški ir palankiau priimantys kitoniškumą. Neabejotina, kad to mokytis gyvai yra kur kas svarbiau nei iš vadovėlių“, – pabrėžia psichologė Inga Būdvytytė.
Kitas svarbus aspektas, pasak psichologės, keliaudami vaikai gilina žinias apie pasaulį ir kitas šalis. „Viena yra rašyti referatą apie, tarkime, Afriką iš enciklopedijų ar edukacinių filmukų, ir visai kas kita yra aprašyti savo asmeninę patirtį bei išgyvenimus, išreikšti savo susidarytą įspūdį ir nuomonę. Vaikai gali susipažinti su kitais papročiais, kitomis kalbomis ir dalykais, kurių nerasime knygose“, – sako I. Būdvytytė.
Be to, pasak psichologės, kelionėse vaikai turi galimybę pritaikyti mokykloje išmoktas žinias gyvai – pavyzdžiui, keliaujant tiek lėktuvu, tiek traukiniu ar dar kitomis transporto priemonėmis, yra proga patirti kaip fizikos dėsniai veikia gyvai. „Pastebėjus laiko juostų skirtumą galima geriau suprasti, kaip Žemė sukasi aplink Saulę, suvokti, kodėl vieni žmonės keliasi, kai kiti eina miegoti. Yra ir proga išmokti, kad egzistuoja ne tik kilogramai ir metrai, bet ir jardai, pėdos, uncijos ar galonai“, – vardija specialistė.
Bendravimas su vietiniais – naudingas vaikų raidai
Jos teigimu, kelionės vaikams padeda pasiruošti susidūrimui su tikru pasauliu ir jo keliamais iššūkiais. „Toli nuo saugios gimtos šalies aplinkos vaikai išmoksta tyrinėti, mokosi savarankiškumo ir, svarbiausia, prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų“, – kalba I. Būdvytytė.
Pasak psichologės, kelionės suteikia drąsos – svečiose šalyse vaikai gali išbandyti netikėtus naujus dalykus, susidurti su nematytais gyvūnais. „Tokia patirtis skatina vaikus mažiau bijoti ir saugiai jaustis net nepažįstamoje aplinkoje. Be to, keliaudami moksleiviai turi puikią progą suprasti, kad žmonės, kurie atrodo kitaip ar išpažįsta kitą religiją, visai nėra baisūs. Tai skatina mažųjų keliautojų smalsumą ir norą domėtis kitais žmonėmis ne tik svetur, bet ir grįžus į savo šalį“, – kelionių privalumus aptaria psichologė.
Jos teigimu, kelionės skatina vaikų pasitikėjimą savimi, jie tampa drąsesni, imlesni naujovėms, mažiau nerimauja, kai tenka susidurti su pokyčiais gyvenime.
I.Būdvytytė pataria tėvams kelionėse stengtis pabūti tarp vietinių žmonių, ne tik apžiūrinėti turistų lankomas vietas. „Leiskite atžaloms pabūti, pabendrauti ar pažaisti su vietiniais bendraamžiais, nes tai yra puikus socialinių įgūdžių ugdymo būdas. O pamatyti pasaulį ir naujas šalis vaikų akimis yra nepakartojama patirtis, todėl jos tikrai nereikėtų vengti“, – sako psichologė.
Privilegijos keliaujantiems vaikams
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pateikia patarimus, kurie padės tėvams geriau pasirūpinti vaikais keliaujant į užsienį atostogų metu.
„Jei su visa šeima ketinate atostogauti svetur, prieš įsigydami kelionę ar planuodami maršrutą savarankiškai, turėtumėte pasirūpinti keliais itin svarbiais paruošiamaisiais darbais. Prieš renkantis atostogų vietą, reikėtų susipažinti su reikalavimais dėl svečioje šalyje būtinų dokumentų ir įsitikinti, ar visi jie yra tvarkingi bei galiojantys. Taip pat svarbu pasirūpinti reikalingais skiepais, jei vykstama į egzotiškas šalis“, – sako V. Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, planuojant kelionę, svarbu išsiaiškinti, kokie papildomi patogumai ar supaprastinti procesai oro uostuose taikomi keliautojams su vaikais. Pavyzdžiui, pagalba užkopiant laiptais į lėktuvą ar galimybė atlikti saugos patikrą be eilės.
Taip pat patariama pasinaudoti išankstinėmis paslaugomis ten, kur kelionės metu gali tekti gaišti laiką eilėse. „Iš anksto galima sumokėti mokesčius už kelius, įsigyti bilietus į lankytinus objektus arba užsisakyti nakvynės vietas, jei keliaujant automobiliu jas suplanavote keisti“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad leidžiantis į atostogų kelionę automobiliu, vaikai privalo būti vežami jiems pagal ūgį ir svorį pritaikytose automobilinėse kėdutėse. „Ji turi būti stabiliai pritvirtina, o vaikas joje – prisegtas saugos diržu. Kas 2–3 valandas reikėtų sustoti poilsiui skirtose aikštelėse ir leisti vaikams pajudėti. Reguliarios pertraukos keliaujant prisidės prie geros vaikų savijautos“, – pabrėžia V. Katilienė.
Draudikės teigimu, išvykę į užsienį keliaujantys vaikai, deja, neišvengia susirgimų: „Gjensidige“ duomenys rodo, kad daugiau nei penktadalį visų atlygintų medicininių išlaidų sudaro užsienyje vaikų patirti nelaimingi atsitikimai ir ligos.
