Galimybė moterims visą parą rūpintis neišnešiotu naujagimiu, jį maitinti ir priglausti – neįkainojama dovana tiek mažyliui, tiek mamai. „Tyrimai rodo, kad neišnešiotus naujagimius labai teigiamai veikia tėvų, ypač mamos, buvimas šalia. Taip atsiranda emocinis ryšys, prieraišumas, gerėja gyvybiniai rodikliai. Buvimas šalia naujagimio ne tik turi teigiamą įtaką mažylio sveikatai, kūdikiai rečiau užsikrečia infekcijomis, bet ir skatina laktaciją, augina bei stiprina mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį“, – sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.
Sprendimas, grįstas moksliniais įrodymais
Pasak R. Tamelienės, tokiai praktikai pagrįsti esama nemažai mokslo įrodymų, taip pat tokia praktika taikoma ir Skandinavijoje, kurią mūsų šalies medikai dėl sėkmingų praktikų laiko sektinu pavyzdžiu.
Tam, kad šeima galėtų būti su savo naujagimiu, jai nuo pirmųjų minučių reikalinga be galo didelė parama: tam, kad tėvai nebijotų ir nuo pirmų dienų galėtų dalyvauti slaugoje (iš pradžių stebėdami, ką daro slaugytoja, vėliau bandydami patys atlikti, o vėliau ir patys slaugydami naujagimių slaugytojos priežiūroje). „Būtent tokia įvykių seka geriausiai suformuoja kultūrą, kai tėvai tampa pirmaisiais už savo vaiko priežiūrą atsakingais asmenimis, prižiūrint slaugytojoms ir gydytojams“, – teigia Neonatologijos klinikos vadovė.
Sėkmingam startui – atidus pasiruošimas
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė pabrėžia, kad mamos ir naujagimio saugumo užtikrinimas – svarbiausia užduotis. „Skyriaus reorganizacijos metu buvo perskaičiuoti klinikos personalo etatai, pasirūpinta patalpomis, medicinine įranga, kad būtų suteikta galimybė gydyti ir slaugyti naujagimius kartu su mama“, – tikina dr. I. Aldakauskienė.
Ilgametę patirtį dirbdama su mažiausiais ir trapiausiais pacientais sukaupusi Neonatologijos klinikos slaugos vadovė ir slaugos koordinatorė dr. Natalija Skorobogatova pažymi, jog prieš atsirandant tokio tipo palatoms, teko atlikti nemažai „namų darbų“.
„Pradžioje tiek tėvai, tiek medicinos personalas nerimavo, kaip viskas vyks, tačiau dabar matome, kad baimės buvo nepagrįstos. Šeimos yra laimingos, turėdamos galimybę būti kartu su savo vaikeliu visą parą, jį stebėti, dalyvauti slaugos procesuose“, – džiaugiasi N. Skorobogatova. Pasak klinikos slaugos vadovės, mamos apie šias palatas informaciją perduoda iš lūpų į lūpas ir, kai jaučiasi pasiruošusios slaugyti savo naujagimį, kreipiasi dėl galimybės būti perkeltos su savo kūdikiu į tokią palatą.
Šeima – slaugos komandos dalis
Teikiant pagalbą neišnešiotiems ir sunkiai sergantiems naujagimiams, kūdikio šeima laikoma pagalbos teikimo komandos dalimi. „Naujagimio šeima šalia savo mažylio būna visą parą, ir ne kas kitas, o tėvai geriausiai „jaučia“ savo vaiką – gali pasakyti, kas jam sukelia didžiausią stresą, pastebi, kokie veiksmai stresą sušvelnina ir pan. Tėvų buvimas ir dalyvavimas naujagimio priežiūroje sušvelnina ligoninės aplinką. Taip pat tėvai gali bet kada savo kūdikį paliesti, apglėbti, tad taip mažylis jaučia tėvų globą ir rūpestį. Nuolatinis buvimas su savo vaikeliu itin naudingas jo mamai, nes artumas skatina laktaciją ir moteris ilgiau gali kūdikį maitinti savo pienu. Svarbu paminėti ir tai, kad „Kengūros metodas“ gali būti taikomas be apribojimų“, – pasakoja Neonatologijos klinikos slaugos vadovė.
Pasak profesorės, naujagimių atskyrimas nuo tėvų, sukelia tėvams stresą, jie išsigąsta. „Jeigu tėvai gali be jokių apribojimų dalyvauti savo naujagimio slaugoje nuo pirmųjų minučių būdami kartu ir patenkindami visus naujagimio poreikius, tai tokiu atveju jie su savo kūdikiu užmezga glaudų ir artimą tarpusavio ryšį“, – tvirtina prof. R. Tamelienė.
Stiprybė – vienybėje
Ankstukę auginanti mama Kornelija Damulienė ligoninėje praleido net 12 savaičių. Moteris pasakoja, kad pamačius inkubatoriuje apraizgytą įvairiausia įranga savo dukrytę, kuri gimusi buvo vos 1310 g svorio ir 36 cm ūgio, ją užplūdo emocijų lavina.
„Tuo pačiu metu buvo ir džiugu, ir baisu. Džiugu, kad mano dukrelė gyva, kad medikams ją pavyko atgaivinti, o baisu buvo pagalvojus, kas mūsų laukia“, – sakė K. Damulienė. Nors iš pradžių buvo sunku ir labai trūko namų sienų bei nuolatinio vyro buvimo kartu, moteris džiaugiasi, kad turi būrį jų šeimą palaikiusių artimųjų, o taip pat nepasiduoti ir tikėti skatino ir mažyle rūpinęsi Kauno klinikų medikai.
„Medicinos personalas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje tikrai puikus, džiaugiamės, kad tai žmonės, kurie atsidavę savo darbui. Esame labai dėkingi, svarbiausia gydytojoms, kurių profesionalumo dėka augome, stiprėjome ir pagaliau galėjome važiuoti namo. Visa priežiūra tiek gydytojų, tiek slaugytojų verta didžiulės padėkos. Kasdien gydytojai suteikdavo išsamią informaciją apie mergaitės būklę, gaudavome atsakymus į keliamus klausimus“, – pasakojo ankstukės mama.
Kasdienė ligoninės rutina
Telšiuose gyvenanti šeima pasakoja, kad gimus mergaitei, ji iš pradžių 4 savaites buvo slaugoma Intensyviosios terapijos skyriaus bendrojoje palatoje, tad kasdien kas 3 valandas jai reikdavo atnešti nutrauktą pieną.
„Tuo metu galėdavome pabūti prie inkubatoriaus, paliesti savo dukrą, ilgainiui kiekvieno apsilankymo metu galėdavome pakeisti sauskelnes, pasukti mažylę ant kito šono, o kai atsigavau po Cezario pjūvio operacijos, man buvo leidžiama kasdien „kengūruoti““, – sako K. Damulienė.
Po šių Intensyviosios terapijos skyriuje praleistų savaičių, šeima sulaukė pasiūlymo persikelti į Intensyviosios terapijos skyriaus šeimos palatą, kur visą parą galėtų būti su mergaite. Šeima neslepia – buvo baisu, kaip reikės suderinti poilsį ir visų gyvybinių parametrų sekimą prie mažylės prijungtos įrangos ekranuose.
„Visgi ilgainiui įpratome ir grįžome prie jau įprastos rutinos – ir toliau kas 3 valandas reikėjo nusitraukti pieną, pakeisti sauskelnes, pasukti ant kito šono ir suzonduoti savo pieną. Po kiek laiko išmokau uždėti kvėpavimo terapijos CPAP kaukę ir pakeisti ūsus. Kasdien galėjome „kengūruoti“ jau mums patogiu laiku, nes būnant bendroje palatoje, kur yra pilna inkubatorių, vyksta nuolatinis veiksmas ir nežinai, kas tavęs laukia atėjus po 3 valandų – galbūt bus guldomas naujas mažylis, galbūt vyks gydytojų apžiūros, todėl dažnai tekdavo prisitaikyti prie situacijos, o kartais ir nukelti kengūravimosi laiką“, – kalbėjo anksčiau laiko gimusios mažylės mama.
Šeimos palatos kaip būdas neišnešiotų naujagimių tėvų patirčiai pagerinti
Pasak K. Damulienės, nors iš pradžių tėvams baisu likti akis į akį su kūdikiu ir šalia jo pypsinčia įranga, svarbu nepamiršti, kad tėvams bet kuriuo paros metu pasiruošusios padėti visą laiką budinčios slaugytojos. „Ši savo kūdikio slaugymo patirtis neįkainojama dar ir dėl to, kad tokia patirtis stiprina tėvų ir jų kūdikio ryšį, išmokstama, kaip pasirūpinti savo vaiku grįžus namo, tad tėvai ligoninę palieka ramūs, kad yra pasiruošę, – sako moteris.
Pasak moters, vien neišnešioto kūdikio gimimo faktas – didelis stresas šeimai, tad galimybė abiem tėvams būti kartu ir rūpintis savo mažyliu palengvina slaugos procesus. „Kol kūdikio padėtis stabilizuojasi, kartais tenka luktelėti. Labai džiaugiuosi, kad mano vyras turėjo galimybę kartu su manimi slaugyti mažylę – mums kartu buvo lengviau įveikti nerimą, susidoroti su stresu, o dalinantis slaugą, turėjau galimybę daugiau laiko skirti savo poilsiui“, – džiaugiasi telšietė.
Šeimoms į pagalbą skuba kitos ankstukų šeimos
„Esame dėkingi Kauno klinikų Neonatologijos klinikai už bendradarbiavimą ir galimybę prisidėti prie gerovės kūrimo sergančių naujagimių šeimoms. Rėmėjų padedami prisidėjome prie Šeimos – naujagimių intensyviosios terapijos palatų įrengimo ir stengiamės atliepti atsirandančius naujus poreikius, ko pasakoje nupirkti baldai tėčiams, krėslai „kengūrai“, medicininiai pieno šildytuvai, šiuo metu projektuojami specialūs nauji kietieji baldai“ – pasakoja asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.
Asociacija „Padedu augti“, girdėdama šeimų poreikius, inicijuoja paramos projektą trečios šeimos palatos įrengimui Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Geros valios žmonės ir įmonės kviečiami aukoti.
