Tiesa, daugumai suaugusių vaikų atsiskyrimas yra tik laikinas – 81 proc. nebendrauja su motinomis, kaip ir 69 proc. su tėčiais, bet tai anksčiau ar vėliau baigiasi.
Šis tyrimas – vienas iš nedaugelio, kuriame buvo nagrinėjamos nacionalinės tendencijos laikui bėgant. Jos rodo, kad suaugusių vaikų santykiai su tėvais gali būti sudėtingesni ir ne tokie pastovūs nei dažnai manoma, sakė tyrimo vadovas ir Ohajo valstijos universiteto socialogijos profesorius Rinas Reczekas.
„Vienas iš šio tyrimo rezultatų yra tas, kad suaugusių vaikų ir jų tėvų susvetimėjimas yra gana dažnas, ypač tarp vaikų ir tėčių“, – sakė R.Reczekas.
Tyrimo rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Journal of Marriage and Family“.
Šiame tyrime dalyvavę tėvai dalyvavo nacionaliniame ilgalaikiame jaunimo tyrime 1979 metais. Jie buvo reguliariai apklausiami 1979–2018 m.
Mokslininkai sugebėjo stebėti vaikų susvetimėjimą 8 495 motinos ir vaiko santykiuose ir 8 119 tėvo ir vaiko santykiuose. 1994–2018 metais suaugę vaikai pranešė apie įvairius tėvų ir vaikų bendravimo ir artumo rodiklius. Tie, kurie neturėjo ryšio su tėvais arba labai mažai bendravo ir pranešė, kad jų santykiai nėra artimi, buvo laikomi susvetimėjusiais.
Rezultatai parodė, kad su susvetimėjimu susiję įvairūs veiksniai, įskaitant lytį, rasę ir etninę kilmę bei seksualumą.
Dukros 22 proc. dažniau nei sūnūs buvo atitolę nuo savo tėvo, bet šiek tiek rečiau nei sūnūs buvo atsiskyrę nuo savo motinų.
„Taigi, dukros labiau linkusios palaikyti ryšį su savo motinomis, o sūnūs – su tėčiais“, – sakė R.Reczekas.
Vis dėlto vaikai apskritai buvo mažiau atitolę nuo savo motinų.
„Mūsų visuomenėje motinos yra pagrindinės vaikų globėjos, todėl logiška, kad jos labiau linkusios likti artimos su savo vaikais“, – įsitikinęs R.Reczekas.
Suaugę juodaodžiai vaikai 27 proc. rečiau atsiskyrė nuo savo motinų nei baltaodžiai suaugę vaikai, o tai atitinka tyrimus, rodančius, kad juodaodės motinos išsiskiria ypatingai stabiliu šeimos gyvenimu JAV.
Tačiau, priešingai, juodaodžiai ir lotynų kilmės suaugusieji dažniau praneša apie prastus santykius su savo tėčiais nei baltaodžiai suaugusieji.
Be to, rezultatai parodė, kad gėjai, lesbietės ir biseksualūs vaikai nebuvo labiau linkę atsiriboti nuo savo motinų nei heteroseksualūs vaikai. Tačiau gėjai ir lesbiečių vaikai 86 proc. dažniau pranešdavo apie atsiskyrimą nuo tėčių nei heteroseksualūs vaikai, o biseksualūs asmenys beveik tris kartus dažniau pranešdavo apie atskirtus santykius su tėčiais.
Vidutinis vaikų amžius, kai pirmą kartą atitoldavo nuo motinos, buvo 26 metai, o nuo tėvo – 23 metai.
„Ankstyvoji pilnametystė kupina perėjimų, tokių kaip koledžas, nauji darbai, santuoka, tėvystė – visa tai gali paskatinti susvetimėjimą arba kai kuriais atvejais nuo jo apsisaugoti“, – sakė R.Reczekas.
Pavyzdžiui, suaugę vaikai, kurie buvo vedę ir išsiskyrę, buvo labiau linkę atitolti nei niekada nesusituokę suaugusieji.
R.Reczekas teigė, kad komanda tęsia susvetimėjimo tyrimus atlikdama tyrimą, kuriame nagrinėjama, kaip jis gali paveikti sveikatą, ir interviu su žmonėmis, nutolusiais nuo šeimos, projektą.
Parengta pagal „Science Daily“ inf.
