Praėjusį penktadienį LR Prezidentūroje pirmą kartą Lietuvoje įvyko iš esmės demografijos problemas ir emocinės sveikatos iššūkius nagrinėjanti nacionalinė „Auginu Lietuvą“ konferencija, skirta šeimoms, ekspertams ir institucijoms. Joje ekspertai ir tėvai kėlė klausimus, diskutavo ir bandė rasti bent preliminarius atsakymus dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės, galimas to priežastis ir išeities taškus. Taip pat konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kiek šalies demografijai svarbūs žmogaus emociniai svertai.
„Valstybė turi padėti kiekvienam tėčiui, mamai ir kiekvienam vaikui. Mes visi turime stengtis, kad nesvarbu kokioje šeimoje – labiau ar mažiau pasiturinčioje – būtų gimęs vaikas, tai neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams. Skatinkime save ir kitus augti laimingais žmonėmis. Auginkime Lietuvą kartu“, – sako konferencijos ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Vaikai ir vargai ar karjera ir pinigai?
Anot šią konferenciją organizavusios A. Speičytės-Radzevičienės, šalies demografinei situacijai pranokus pačius blogiausius scenarijus, svarbu kalbėtis apie gimstamumo krizės priežastis, galimus išeities taškus ir kaip išsaugoti bei neišbarstyti to, ką turime.
„Jei norime siekti pokyčio ir gelbėti šalies demografiją, reikia garsiai kalbėti apie sąlygas, leidžiančias suderinti šeimą su profesine veikla ir asmeniniais saviraiškos poreikiais ir reikalauti, kad šeimos auginančios vaikus neturėtų kovoti su skurdu ir išsemtomis finansinėmis galimybėmis. Privalome diskutuoti apie adekvačią šeimos politiką, lygių santykių tarp lyčių skatinimą, šeimos bei visuomenės palaikymą ir visiems drauge ieškoti atsakymų į svarbiausią klausimą – ką galime pakeisti, kad gyventojai Lietuvoje norėtų kurti šeimas, auginti Lietuvą ir susilaukti vaikų“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Tėvai ieško balanso
Keturis vaikus auginantis tėtis Mindaugas Žiupsnis į tėvystės atostogas išėjo gimus trečiam vaikui. Jis pabrėžia, kaip svarbu garsiai kalbėtis apie šeimos gerovę bei galimybes ją kurti geriausiomis sąlygomis.
„Gimus trečiam vaikui nusprendžiau pats išeiti tėvystės atostogų. Juk vaikai – abiejų tėvų atsakomybė. Nors, neslėpsiu, sulaukiau įvairių reakcijų iš aplinkinių. Pavyzdžiui, kartu su vaiku atsigulus į ligoninę sulaukiau nemalonių komentarų, neva esu „supertėvelis“. Mūsų visuomenėje priimta, kad moteris turi aukoti savo karjerą, auginti vaikus ir rūpintis šeima. Būtent dėl tokių įsisenėjusių įsitikinimų ir neigiamų reakcijų į rūpinimąsi vaiku reikia kalbėti garsiai apie lygius lyčių santykius šeimoje“, – mintimis dalijasi M. Žiupsnis.
Pasak Astos, užklupus sunkumams šeimoje svarbu žinoti, kur gali kreiptis ir ieškoti pagalbos.
„Be demografijos ir tėvystės temų, svarbu kalbėti ir apie bendruomenių, valstybės vaidmenį bei pagalbą šeimoms emociniame lygmenyje. Emocinė sveikata gali lemti žmogaus pasirinkimą auginti vaikus. Rūpinantis mažyliais prireikia daug kantrybės ir šaltų nervų – ne kiekvienas pasiryžta šiam gyvenimo iššūkiui. Kalbant apie emocinę pagalbą, paskiruose informacijos šaltiniuose jos, atrodo, lyg turėtų užtekti. Vis didėjančią emocinės pagalbos problemą spręsti imasi nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės įstaigos, valstybės institucijos. Tačiau kalbant apie pagalbą „čia ir dabar“ – taip greitai jos nerasime. Reikia gerai pamąstyti, o paskui ir paieškoti kas teikia tikslinę pagalbą konkrečiai problemai spręsti ir kur kreiptis. Turime kurti tokią gerovės valstybę, kuri įsipareigotų kiekvienai šeimai garantuoti orų gyvenimą“, – teigia A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, dėl to privalome ne tik garsiai kalbėti apie tėvystės iššūkius bei emocinę sveikatą, bet ir pasitelkdami įvairiausius praktinius įrankius edukuoti tėvus ir padėti jiems šioje svarbioje misijoje. Vienas tokių praktinių įrankių, kuriame tėvai ir specialistai gali vienoje vietoje rasti patikimą, mokslų grįsta informaciją – nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sukurta nuotolinė, edukacinė platforma tokiu pačiu pavadinimu.
Platformos turinio plėtojimas, šeimų ir medicinos darbuotojų informavimas, įgalinimas bei įtraukimas vykdomas per Aktyvių piliečių fondą (APF). Projektą „Nuotolinės mokymo priemonės neišnešiotų naujagimių prevencijai sukūrimas“ iš dalies finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansų mechanizmai. Paramos vertė siekia 144 tūkst. Eur.
