– Kiek bendrai drabužiai ir aprangos stilius veikia suaugusio žmogaus psichologiją?
– Įtaka išties yra labai didelė, net jei mes to ir nesuprantame, tai vyksta. Mūsų galimas pasirinkimas – šiame procese dalyvauti sąmoningai ar nesąmoningai. Apranga daro įtaką asmens emocijoms, jausmams, požiūriui ir net elgesiui. Aprangos pasirinkimas koreliuoja su kitų, susijusių asmenų, požiūriu ir elgesiu mūsų atžvilgiu. Aprangos stilius glaudžiai susijęs su tokiomis savybėmis, kaip pasitikėjimas savimi, savimonė, savivertė, savigarba ir be abejonės keičia asmens atliekamų veiksmų efektyvumą bei pasiekimus.
Socialinėje aprangos psichologijoje, apranga yra įvardijama, kaip viena iš kūno transformacijos, modifikacijos formų. Ši transformacija gali būti nuolatinė arba laikina bei paveikti vieną, kelis ar visus žmogaus pojūčius. Taigi apranga gali pakeisti kūno išvaizdą, jausmą, kvapą ir įtakoti garsą bei skonį.
Pagrindinės priemonės kurių pagalba atliekamos šios transformacijos yra: spalva, forma, tekstūra ir kvapas. Apranga atlieka dvi pagrindines funkcijas: kaip kūno procesų modifikatorius – adapteris, kuris dažnu atveju saugo žmogaus kūną nuo fizinės aplinkos poveikio ir kaip komunikacijos priemonė.
Pirmuoju atveju drabužiai atlieka, tam tikrą funkciją ir tai būtų priskiriamą fiziologinių poreikių patenkinimui. Kaip žinome, mums tinkamos, patogios, saugančiosios nuo oro sąlygų aprangos dėvėjimas nesukelia pasitenkinimo jausmo, bet jos trūkumas ar fizinis neatitikimas iššauks nemalonius pojūčius bei nepasitenkinimo jausmą.
Antrasis etapas yra sąmoningas etapas. Tai yra etapas, kada apranga, stiliaus, kaip įvaizdžio dalies forma, tampa saviraiškos bei vizualios komunikacijos priemone. Asmens įvaizdis yra viena iš „savęs“ pateikimo formų, kurią būtina suprasti. Psichologijoje – savojo AŠ suvokimas, t.y. savojo vaizdo matymas, vertinimas ir priėmimas, o vėliau transliavimas. Savęs vaizdai gali būti labai teigiami, suteikiantys asmeniui pasitikėjimo savimi arba neigiami, verčiantys žmogų abejoti savo galimybėmis ir idėjomis.
– Vaikus rengia tėvai – vieni labai puošia, kiti visai į tai kreipia mažai dėmesio. Kiek tai daro įtaką vaiko stiliaus formavimuisi?
– Neabejotinai didelę! Vaiko ugdymas šioje srityje yra svarbus. Tvarkinga ir tinkama apranga nėra prabanga, tai būtinybė. Be viso to, norėčiau pabrėžti, kad tai yra estetikos ir vizualios komunikacijos dalis, kurių svarba ateityje tik stiprės. Iki 90 proc. gaunamos informacijos yra vizuali informacija. Skaitmeninėje erdvėje jos svarba dar didesnė. Kas liečia stilių, jei estetinį skonį ugdysime nuo mažens, vaikas gebės pasirinkti aprangą, kuri atrodys estetiškai bei elegantiškai, reprezentuoti save aprangos stiliaus pagalba.
Kalbant apie praktinius dalykus apranga yra neatsiejama nuo asmenybės vystymosi. Per pirmuosius 3 metus vystosi vaiko neurosenorinis intelektas, pasaulį jis pažįsta per savo pojūčius: stebėdamas, liesdamas, ragaudamas, užuosdamas, girdėdamas. Šiuo laikotarpiu jis pamato, tai, kas vėliau, tampa norma – kaip, kad dangus yra mėlynas. Šiuo laikotarpiu vaiko pasąmonėje suformuotas pagrindas bus ta platforma kurią jis plėtos.
Tvarkingi, patogus, suderinti drabužiai taps įgūdžiu, kuris bus natūralus ir taps neatsiejama asmenybės dalimi. Taip pat šiame periode akcentuočiau, kad apranga puiki edukacinė forma, padedanti vaikui pažinti spalvas, formas, įvardinti aprangos pavadinimus. Tai puiki galimybė pradėti formuoti vizualios komunikacijos pagrindus – reikšti emocijas spalvos ir formos pagalba. Taip pat tai laikas, kada reikėtų vaikui paaiškinti, kaip pasirinkti tinkamą aprangą skirtingose aplinkose. Nuo 3 metų apranga be visą to tampa ir socializacijos priemone.
– O jo psichologinei būsenai?
– Vaikai yra linkę emocijas reikšti atviriau, todėl jų apranga bei emocinė būsena dar labiau koreliuoja. Tėvams vaiko aprangos pasirinkimai yra puikus psichologinis indikatorius bei galimybė pažinti savo vaikus geriau. Tai galima atlikti vaikui priimtina žaidimo forma.
Pažįstu tėvų, kurie sakė, kad jų dukros tikrai nesipuoš rožiniais pūstais sijonais, bet jos vis tiek nori taip daryti. Kodėl? Tėvai nėra vaikai (juokiasi). Rožinė spalva yra besąlyginės meilės spalva. Tai svajonė, miela, švelni ir susieta su ateitimi. Vaikai pasiruošę lengvai judėti. Pūstas sijonas – tai princesės stereotipas, pūstoje formoje yra daug oro, tai lengvumas, neapibrėžtumas ir, iš kitos pusės, savęs padidinimas (šypsosi).
Vaikai nori svajoti, būti mylimi, būti svarbūs, tikėti gražia ateitimi, tikėti pasaka su gražia pabaiga. Leiskime jiems džiaugtis vaikyste. O tėvams norėčiau patarti šių ženklų pagalba geriau suvokti savo vaiko emocinę būseną, poreiki ir protingai šią informaciją išnaudoti siekiant bendrų tikslų.
Pavyzdžiui, princesės turi mokėti gražiai valgyti, vaikščioti, kalbėti ar net valdyti šalį.
– Kiti sako, kad geriau, kai vaikai visais blizgučiais atsidžiaugia vaikystėje, nes kitaip – reikės suaugus. Tiesa?
– Dalinai tai yra tiesa, kadangi negavęs pakankamai meilės, dėmesio ar panašių dalykų, poreikį vaikas perkels į ateitį, kaip neišsipildžiusią svajonę ir norės realizuoti ateityje. Kaip to atspindį matysime rožines spalvas ir blizgučius, o jeigu dar nepasisekė su estetiniu pojūčiu, gali būti šis pareiškimas ir nelabai skoningas.
– Dabar labai madingi skandinaviški tamsūs drabužiai – kiek vaikų drabužių spalvos yra svarbu?
– Kiekviena bendruomenė turi savo spalvinę paletę, kuri dera su juos mentalitetu, temperamentu ir gamta. Tamsios spalvos, priduoda svorio, todėl vaikui siūlyčiau derinti tamsesnius bei šviesesnius atspalvius. Tačiau, prislopintos, natūralios spalvos aprangoje irgi gali būti. Prislopintos spalvos yra būdingos visam senajam žemynui. Tai koreliuoja su susilaikymu atvirai reikšti emocijas, jos yra pateikiamos subtilia, prislopinta forma. Tačiau leiskite kartais spalvas vaikui rinktis pačiam. O jei tai pavyktų daryti sąmoningai ir šnekučiuojantis, būtų nuostabu!
– Berniukiški ir mergaitiški drabužiai – ar verta juos skirstyti?
– Priklauso nuo požiūrio. Tai lyties apibrėžimas, kas vaikui svarbu, keletas skolinių gali būti nuoroda į lyčių lyges galimybes. Tačiau vaikų tarpe tai daryti reikėtų labai atsargiai.
– Kiek drabužių turi turėti vaikai?
– Pagal poreikį ir galimybes. Svarbiausia kad jie būtų tvarkingi, tinkami ir patogūs.
