„Lietuvoje vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką, daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti. Viena iš jų – vaiko globa šeimynoje. Siekiame skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams gyvenimo sąlygas, artimas šeimos aplinkai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja) užtikrinanti globojamų vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikianti vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje. Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos 28-iose savivaldybėse. Jose globojami 273 vaikai.
Tobulinamas šeimynų veiklos reguliavimas
Siekiama išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo. Taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo (rūpinamo) vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat siūloma didinti šeimynos dalyvių skaičių iki 3 dalyvių, jei šeimynoje globojami (rūpinami) daugiau kaip 6 vaikai.
Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki 2 dalyvių nepriklausomai nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.
54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai.
Taip pat siūloma aiškiau nustatyti šeimynos steigėjo veiksmus, kuriuos jis turi atlikti iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre, reglamentuoti tapimo šeimynos dalyviu ir atsisakymo juo būti pagrindus ir tvarką.
Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymą
Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t.y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.
Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, šis dydis negalėtų būti mažesnis negu 2 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.
Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, negali būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.
Taupomos valstybės lėšos
Šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams. Kadangi vaiko globa (rūpyba) šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaiko globa vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, steigiantis šeimynoms, būtų sutaupytos valstybės lėšos.
Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus šeimynos dalyvio pajamų dydį iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tokiu atveju šeimynoje vieno vaiko socialinė globa savivaldybei kainuotų 365 eurus.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, 2022 m. minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra – 886 eurai per mėnesį., vidutinė kaina – 1655 eurai, o maksimali – 2693 eurai.
