Mūsų reakcijos – iš mūsų vaikystės
Tėvai, pamatę, kaip vaikas eksperimentuoja su savo lytimi, dažnai sutrinka dėl to, nes nežino ką sakyti. Tėvyste besidomintys supranta kad sakyti „negalima“ nėra teisinga reakcija, bet tinkamo atsakymo – nesugalvoja.
„Tos diskusijos gali būti nemalonios tėvams. Vaikas, rodos, neturi jokių piktų kėslų, bet nustebina mano paties reakcija. Kodėl man taip šlykštu? Kodėl baudžiu ir nesusitvardau? Ta reakcija į savo vaikus, greičiausiai, kyla iš to, kaip į mus buvo reaguojama, kai mes buvome maži vaikai. Mūsų auklėjimo instinktai stipriai susiję su tuo ką esame patys patyrę ankstyvoje vaikystėje“, – teigia A. Giniotaitė.
Ne vien tai, ką vaikui pasakome ar nepasakome, bet kaip apskritai būname šalia tos temos parodo daugiau nei tūkstančiai žodžių, įsitikinusi ekspertė. Galime sakyti savo vaikui „tu esi smalsus/i“, „tau įdomu pažinti savo kūną“, „tau malonu jį liesti, jauti nusiraminimą“, bet jei tai ištarsime kupini įtampos ir vaikas nejus, kad tėvai padeda pozityvų santykį su savo kūnu kurti.
Ji įsitikinusi, kad, pirmiausiai, tėvai turi pasikalbėti su savimi, išsiaiškinti savo „lytiškumo demonus“ ir tik tada galvoti apie pokalbį su vaikais. Reikia ne tik žinoti ką sakyti vaikams, bet reikia su savimi pasikalbėti šia tema ir padaryti akistatą su savo lytiškumo demonais.
Akvilė pataria identifikuoti, kas labiausiai kelia mums siaubą – ar tai, kad vaikas žais daktarais, ar jo bandymas masturbuotis, o gal stengiatės nuslėpti menstruacijas? Atpažinus jus labiausiai suerzinančias temas reikia rasti būdą, kaip tai su savimi išsiaiškinti, kodėl mus taip erzina. Galbūt, rašyti dienoraštį, o gal pasikalbėti su antra puse, draugais, o gal peržiūrėti dokumentinį filmą ar perskaityti mokslinių straipsnių. Dar viena galimybė pažinti savo kūną – išbandyti kūno terapiją, kuri padeda suprasti mūsų kūno siunčiamus signalus
„Tai nėra lengvi atsakymai ir ta lytis yra jautrus mūsų tapatybės lygmuo, kuris neretai būna paslėptas po įvairiomis emocijomis ir nutylėtais draudimais tad kelionė ne visada bus maloni“, – pastebi Akvilė.
Masturbuojasi – trečdalis vaikų
Lytiškumo ekspertė apgailestauja, kad mes dažniausiai nuogą kūną siejame tik su seksualinėmis potekstėmis.
„Tėvai skundžiasi, kad jų trejų metų dukra ieško daiktų, žaislų kambaryje ir trinasi į juos. Mama net bijo svečius kviesti. Ką tada daryti“, – klausė laidos vedėja R. Cikanaitė.
Akvilė pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvoje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų savęs lietimą apibendrintai vadiname masturbacija taip pabrėždami seksualinę potekstę. Anglų kalboje mažųjų savo kūno tyrinėjimus apibrėžia žodis „exercising“.
„Apie 30 proc. vaikų masturbuojasi. Dažniausiai jie ta veikla užsiima, kai jie sunerimę, jiems nuobodu ar supranta, kad tai tiesiog malonu. Tie lytiniai organai tokie ir yra, kad turi didesnį jautrumą ir sukelia didesnį atsaką, bet vaikai neturi jokių seksualinių poteksčių“, – teigia Akvilė.
Ji palygina, kad vieni sunerimę suka plaukų sruogą aplink pirštą, kiti – liečia save.
„Jei norime, kad vaikas nustotų, svarbu aiškiai nubrėžti ribą – aš matau, kad tau yra malonu, tu dabar nori užsiimti šia veikla, bet dabar ne metas. Tiesiog nukreipkite dėmesį. Nedarykite to grubiai, šiurkščiai, nes ta žinutė labai svarbi, kaip vaikas sies savęs lietimą ir santykį su savo kūnu ne vien seksualine prasme. Tai turės didžiulę reikšmę užaugus. O tada galite įvesti taisykles: priminti vaikui, kad tai privatus užsiėmimas ir negalima to daryti, kai mato kiti. Iš trejų-ketverių metų vaiko sunkiai galime tikėtis, kad jis įvaldys tą privatumo idėją, bet po truputį išmoks“, – pataria A. Giniotaitė.
Lytiškumo pedagogė atkreipia dėmesį kad jei penkerių metų vaikas nesupranta, kada yra privatu, o kada ne, galime sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją dėl, galbūt, sveikatos bėdų arba raidos specialistus.
Lytiškumo temos nėra traumuojančios
Vaikams labai dažnai kyla klausimų, kurie tėvams atrodo „nepatogūs“ ir jie vengia į juos atsakyti taip paskatindami atžalas atsakymų ieškoti tarp draugų ar internete.
„Norėtume, kad ta lytiškumo tema būt kaip dantų valymas ar žolės laistymas, bet ne, taip nėra. O vaikai turi radarą sultingoms temoms“, – kvatoja Akvilė ir primena, kad jei mes su vaikais nekalbėsime nuoširdžiai, gadinsime savo reputaciją jų akyse ir tapsime tais, kurie neturi atsakymų.
Todėl nesvarbu, ko vaikas klausia, turime sukurti saugią erdvę jam jaustis saugiam to klausiant.
„Lytiškumo temos nėra savaime traumuojančios. Jos tokios tampa, kai vaikas išsigąsta, nes nėra saugaus suaugusiojo, kuris padėtų jas gvildenti“, – pabrėžia A. Giniotaitė.
Jei baigdamas pradinę vaikas dar nesidomi šiomis temomis, jas reikėtų inicijuoti, nes paauglystėje vaikai viską priima asmeniškai.
„Dažnai tikimasi, kad specialistai pasakys, kaip kalbėti. Taip, yra gairės kaip nuoširdus kalbėjimas, kalbėjimas faktais, metaforų vengimas, kad vaikas tikrai suprastų, o toliau kiekvienas renkamės ką konkrečiai kalbėsime, ką jums svarbu akcentuoti, kokias vertybes norite perduoti“, – šypsosi Akvilė.
Jei sunku patiems išreikšti savo žodžiais, pasiremkite knygomis ar filmais – pasiūlykite kartu paskaityti, peržiūrėti ir aptarkite ten pateikiamą turinį.
Apie pornografiją reikia kalbėti iš anksto
Šiuolaikinės kartos, praleidžiančios daugybę valandų prie telefonų ir kompiuterių ekranų laukia dar vienas pavojus – per anksti pamatyti pornografiją.
„Mano pirmokas atėjo ir sako, kad pamatė vaizdus iš P raidės. Visa laimė, kad mes buvome prieš tai apie tai pasikalbėję. Aptarėme, kad internete gali pamatyti tokių vaizdų – tai vaidina aktoriai ir jie skirti suaugusiems, o vaikams šlykštūs. Jei pamatote tokius vaizdus, turite ateiti ir parodyti. Jūs nieko blogo nepadarėte, o mes su tėčiu užtikrinsime, kad daugiau tokių vaizdų nepamatytumėte. Visa tai pasakiau sūnui pagal tavo anksčiau pateiktus patarimus“, – dėkojo Akvilei laidos vedėja R. Cikanaitė.
A. Giniotaitė įsitikinusi, kad pornografijos klausimą su vaikais būtina aptarti, kaip vieną iš saugumo internete temų. Vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi žinoti kokius duomenis gali skelbti viešai, ką daryti, kuomet rašo ar siunčia nuotraukas nepažįstamieji. Pornografija irgi yra viena šių temų – kaip elgtis ją pamačius.
Aišku, vaikams kyla klausimai, kodėl žmonės išvis taip daro, ar jiems neskauda.
„Reikia pabrėžti, kad tai ne vaikams skirti užsiėmimai, o suaugusiems. Būtinai pasakykite, kad mylėjimasis yra malonus. Atrodo, kad skatiname orgijas, bet iš tiesų svarbu sieti lytinį gyvenimą su malonumu kaip atsvarą kančiai. Pasakokite kad žmonės tai daro, nes jie pasitiki vienas kitu, jaučia ryšį ir taip išreiškia meilę. Jei tokias žinutes į vaikų galvas nuo mažų dienų paauglystėje jiems bus daug lengviau atsispirti situacijose, kai jais kas nors nori pasinaudoti arba nedrįsta pasakyti ne“, – pataria lytiškumo ekspertė A. Giniotaitė.
