Gyvenant su partneriu – iššūkiai
Spaudos konferencijoje „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ dalyvavusi „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė priminė, kad Lietuvoje yra įvairių šeimų.
„Aš kalbu ne tik apie LGBTQ+ šeimas, bet ir heteroseksualias. Pati gyvenu su partneriu, auginame tris vaikus, kurių vienas jų yra iš mano ankstesnės santuokos. Ir mūsų, kaip šeimos samprata įvairiapusė – tam tikrose vietose esame laikomi kaip šeima, bet yra atvejų, kai ir ne“, – apgailestavo L.Plieniūtė.
Jos partneris be pačios Linos negali vaiko iš ankstesnės santuokos nuvesti pas gydytoją, negali gauti informacijos iš pedagogų ar net pasiimti iš darželio. Keliaujant užsienyje – moters kreditinės kortelės draudimas, pasirūpinantis visų šeimos narių apsauga, negalioja jos partneriui ir atvirkščiai – partnerio draudimo polisas negalioja jai ir jos vaikui iš pirmos santuokos.
„Kalbant apie LGBTQ+ bendruomenės žmonės, jie apskritai dalies visuomenės nelaikomi žmonėmis ir šeimomis“, – pabrėžė moteris.
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas įsitikinęs, kad šeima yra valstybės pamatas, nes nebūtų šeimos, neatsirastų vaikai ir neliktų tautos. Jo įsitikimu vaikas gali gimti ir atsirasti tik iš vyro ir moters.
„Du vyrai ar dvi moterys – žmogaus nepagimdys. Šeima turi atstovauti vaiko interesus, o vaiko teisė yra turėti tėtį ir mamą“, – teigė D.Trečiakauskas.
Šeimos samprata – kelia klausimų
Diskusiją kuravusi VšĮ „Stebėk teises“ advokacijos ekspertė Greta Kin priminė, kad Konstitucinio teismo nutarimu šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
„Noriu priminti, kad pagal Konstituciją šeima laikomi kartu gyvenantys asmenys jaučiantys tarpusavyje ypatingą dvasinį ir panašų ryšį. Tai gali būti pačios įvairiausios šeimos formos – juk kartu gyvenantys seneliai ir anūkai laikytini šeima, jie taip pat gintini pagal Konstituciją, nes jie ne tik sudaro bendrą ūkinį vienetą, bet ten ugdomi ir auklėjami vaikai, jie susiję ypatingais emociniais ryšiais“, – priminė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas keldamas klausimą, kodėl tada ne visiems šis apibrėžimas galioja.
Jis pabrėžė, kad dažnai daroma pagrindinė klaida, kad šeimos sudarymas grindžiamas santuoka, lyg kitų formų neegzistuotų.
Jis prisipažino, kad toks vienprasmiškas šeimos supratimas pasidaro keblus, kai tenka baudžiamojo proceso metu duoti parodymus prieš šeimos narį, kalbant apie paveldėjimo santykius ar net dirbtinį apvaisinimą.
„Man tikrai nesuprantama, kodėl tai dabar susieta tik su santuoka – tarsi neištekėjusi moteris neturi teisės tokiu būdu pagimdyti vaikų, jei fiziologiškai to negali“, – stebėjosi teisės ekspertas.
Jo nuomone nėra jokios grėsmės vaiko interesams, jei jis neturi tėvų ir būtų įvaikinamas homoseksualios poros.
„Šeimos sąvoka nėra tokia primityvi, kaip mėginama paveikti ir negali būti supaprastinta iki fašistinio lygio, kad šeimos tikslas reprodukcija. Tai buvo ir Hitlerio propagandos naratyvas“, – ironizavo D. Žalimas.
Jis priminė, kad negali būti diskriminuojamos jokios šeimos, o vienas iš diskriminavimo būdų yra lytinė orientacija.
„Dabartinė padėtis senokai yra antikonstitucinė. Konstitucija įpareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, tai ir įstatymai turėtų būti orientuoti į tai, jokios šeimos negali būti diskriminuojamos“, – pabrėžė teisininkas.
Aistras kelia įvaikinimo klausimas
Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Andrius Navickas apgailestavo, kad politikai bando „prievartauti tikrovę primesdami tam tikras sampratas“.
„Konstitucinio teismo sprendimas – šeimos samprata nėra siejama su santuoka. Kaip bažnyčioje susituokęs katalikas aš galiu su tuo nesutikti, bet neturiu teisės savo šeimos sampratos primesti kitiems“, – pastebėjo A.Navickas.
Jo įsitikinimu dabartinis partnerystės įstatymas yra padarytas labai nuosaikus ir net nepakankamai orus.
„Ir jame nėra nieko pasakyta apie įvaikinimą. Kalbama tik apie dviejų suaugusių žmonių santykius“, – pabrėžė Seimo narys.
D. Trečiakauskas įsitikinęs, kad nors partnerystės įstatymas nekalba apie vienos lyties partnerių įsivaikinimo galimybes, užsienio praktika rodo visai kitą.
„Airijoje praėjo keturi metai, Belgijoje trys, Maltoje keturi, Ispanijoje keturi metai nuo partnerystės įstatymo priėmimo iki įsivaikinimo vienalyčiams partneriams leidimo. Todėl negalima sakyti, kad nėra siekiama“, – prieštaravo Tėvų forumo tarybos narys.
„Leiskime žmonėms jaustis oriai ir būti vadinamiems šeimomis, čia ne tik apie mano šeimą kalbama, aš kalbu ir apie vienos lyties poras, ir vienišas mamas. Gyvenau visokiose šeimos formose, turėjau ir bažnytinę santuoką, buvau ir vieniša mama, dabar gyvenu partnerystėje kaip šeima“, – kalbėjo L. Plieniūtė.
Ji priminė, kad Lietuvoje didžiulė problema ne tik įsivaikinimas, bet ir homoseksualių porų, kurios iš ankstesnių santykių turi vaikus, jų gerovės užtikrinimas, nes jie dabar pamiršti.
