– Labai daug kalbama apie šiuolaikinius mokytojus. Kuo jie išsiskiria?
– Vieno apibrėžimo nėra – šiuolaikiniams mokytojams keliami labai įvairiapusiai reikalavimai, pradedant profesine kompetencija, baigiant asmeninėmis savybėmis. Esame įsivardinę beveik 20 mokytojo-sauliagojiečio savybių, kurių bene svarbiausia – aistra ne tik mokyti, bet ir mokytis. Komandoje neįsivaizduojame naujovių vengiančio, savo darbo nereflektuojančio, laike „užstrigusio“ pedagogo, kuris įsitikinęs savo visažinyste ir nemato prasmės tobulėti.
Taip pat akcentuojame gebėjimo dirbti komandoje svarbą, nes tik bendradarbiaudami mokytojai turi galimybę atverti savo grupės ar klasės duris kolegoms, keistis idėjomis, mokytis vieni iš kitų, sulaukti palaikymo, jausti pasitenkinimą savo ir bendrai nuveiktu darbu.
– Kokiomis asmeninėmis savybėmis turi pasižymėti šiuolaikinis mokytojas? Ar šios savybės yra įgimtos, ar gali būti įgytos?
– Manau, kad kai kalbame apie gerą mokytoją, jam priskiriame tam tikras jo profesijai būdingas savybes, kaip antai – empatija, kantrybė, komunikabilumas, atsakingumas ir kt. Vienos jų yra įgimtos, kitos gali būti tobulinamos. Tačiau tikiu, kad egzistuoja „pedagoginis intelektas“, kuris vienuose žmonėse stipresnis, kituose – silpnesnis.
Tą matome ir savo praktikoje, kai nemažai pedagoginių mokslų ragavęs žmogus ryšio su vaikais nemezga. Ir priešingai: yra žmonių, kurie intuityviai žino, kaip su vaikais bendrauti ir būti. Laimė – rasti mokytoją, turintį aukštą profesinę kompetenciją ir reikiamas asmenines savybes.
– Ar žmogui svarbu turėti savo mokytoją, kurį galbūt vadinsime antru tėčiu / mama ar savo karjeros vedliu?
– Turėti savo mokytoją – tai turėti žmogų, su kuriuo mezgamas glaudus ryšys, grindžiamas pagarba, pasitikėjimu ir atvirumu. Tokiu žmogumi gali tapti ne tik pedagogas, bet ir bet kuris kitas ugdymo įstaigoje dirbantis žmogus. „Saulės gojuje“ vaiką supa daug suaugusiųjų, kurių kiekvienas – mokytojas ar pagalbos specialistas, administratorė ar net budėtoja – atlieka svarbų ugdomąjį vaidmenį, atliepia skirtingus vaiko ugdymosi, emocinius, psichologinius poreikius ar tiesiog gali duoti draugišką patarimą.
Mūsų mokykloje nėra sąvokos „mano klasė“ ar „mano vaikas“. Visi jie – mūsų vaikai, ir jei koridoriuje sutinkame nuliūdusį ar susirūpinusį – visada stengiamės išsiaiškinti, kuo galime padėti. Taigi, be fizinio ryšio ir gyvo santykio visavertis ugdymasis ir vaiko ūgtis yra neįmanomi. Jo svarbą mes visi – tiek vaikai, tiek suaugusieji – aiškiai pajautėme COVID-19 pandemijos metu.
– Jei mokytojo santykis su vaiku yra svarbus, tada kyla klausimas – kaip jis kuriamas?
– Santykį kuria dvi pusės, tačiau mūsų, kaip profesionalų, pareiga yra jį inicijuoti ir sudaryti sąlygas jam stiprėti. Tam didelės įtakos turi mūsų nuostatos, požiūris, gebėjimas priimti vaiką tokį, koks jis yra. „Saulės gojuje“ mes, suaugusieji, su vaikais bendraujame kaip lygiaverčiai partneriai. Iš šalies gali atrodyti keistai, kad vaikai į mus kreipiasi vardais ir neretai tujina, tačiau mes tai vertiname kaip artimo santykio ženklą, o ne suaugusiojo autoriteto kvestionavimą ar pagarbos trūkumą.
– Sakoma, laimingi tėvai – laimingi vaikai. Ar galima perfrazuoti – laimingas mokytojas, laimingi mokiniai?
– Galima diskutuoti, kas apskritai yra laimė, tačiau ši mintis – iš esmės teisinga. Nuo pedagogo darbo sąlygų ir krūvio, psichologinės atmosferos įstaigoje priklauso jo savijauta ir pasitenkinimas darbu. Jei mokytojas bus gerai nusiteikęs, kupinas energijos, galės realizuoti savo kūrybines idėjas, jaus tėvų ir administracijos palaikymą, tuomet mokymuisi palanki atmosfera bus kuriama ir grupėje arba klasėje.
– Deklaruojama, kad Lietuvoje mokytojo darbas – sunkus ir ne visada gerbiamas. Ką manote?
– Liūdna, kad mokytojo profesija per ilgą laiką Lietuvoje buvo nuvertinta, ir vis dar diskutuojama, kaip didinti jos prestižą. Iš tiesų, mokytojo darbas – nelengvas ir atsakingas, tačiau, kaip reta kita profesija, labai prasmingas ir suteikiantis dideles savirealizacijos galimybes. „Saulės gojus“ turi apibrėžtą ugdymo programą, tačiau jos įgyvendinimo būdus ir priemones pasirenka patys mokytojai.
Jie turi laisvę kurti, realizuoti savo iniciatyvas. Tačiau suprantame, kad ši laisvė neįmanoma be nuolatinio pedagogų tobulėjimo, o šis – be investicijų į jų kvalifikacijos kėlimą. Nuolat besimokantys ir profesionaliai dirbantys mokytojai yra gerbiami ir vertinami. Tą puikiai matome savo ugdymo įstaigoje.
– Kokių sričių pedagogus norėtumėte pakviesti į savo komandą?
– „Saulės gojus“ auga, todėl mūsų komanda didėja kiekvienais metais. Visada laukiame prisijungiant ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, kuriems smalsu patirti sauliagojietišką gyvenimą!
