„Dirbdama dažniausiai susiduriu su mamomis, kurios įvardija, jog turi problemų su pykčio priepuoliais, kurie ištinka vaikus. Tačiau, kai paklausiu klienčių, o kaip gi jas sprendžiate, paaiškėja, jog jos pačios reaguoja į vaikų pyktį, rėkdamos ir išsiliedamos ant vaikų. Argi ne keista? Kad norime iš vaikų to, ko negalime patys duoti būdami suaugę?“, – retoriškai klausia Roneta.
Ji pabrėžia, kad pyktis yra natūrali mūsų emocija, kurios nereikia vengti ir nuo jos bėgti. Tačiau, kai pyktis virsta agresija ir naudojamas vaikų elgesiui pakeisti – tai stipriai paveikia mūsų vaikų sveikatą.
R.Virbašienė įvardija punktus, kokią įtaką suaugusiųjų pyktis daro vaikų fizinei ir emocinei sveikatai.
Rėkimas = emocinis smurtas
Rėkimas yra dažnas reiškinys šeimose, tačiau kai pykčio apimtas rėkimas tampa pasikartojantis, tai, pasak Amerikos psichologų asociacijos, prilygsta emociniam smurtui prieš vaikus, kuris gali būti tiek pat žalojantis, kaip ir fizinis smurtas.
2001 metais atliktas tyrimas su šeimomis, parodė, kad šaukimas ant vaikų sukelia jiems tik nusivylima ir pyktį, todėl retai kada skatina vaikus pagalvoti apie jų pačių elgesį.
Kaip matome, tai ne tik, kad neveikia, tačiau pyktis skatina pyktį.
Kenkia smegenų vystymuisi
Taip pat labai tikėtina, kad naudojant pyktį prieš savo vaikus, vaikas ims kažkokiu būdu gintis.
Pasak dr. Laura Markham, rėkimas yra tradicinio auklėjimo būdas, be kurio mes visi galime išsiversti.
Ji taip pat sako, kad mes galime daryti neigiamą įtaką vaiko smegenų vystymąsi, jeigu nuolatos rėkiame ir išliejame ant jų pyktį. Pavyzdžiui, kai vaikas jaučiasi saugus, jis džiaugiasi maloniu buvimu su mama, tėčiu, jo smegenyse esantys neuromediatoriai atsako, siųsdami raminančias medžiagas, kad „viskas gerai’’, „esi saugus’’.
Taip mažylio smegenyse kuriasi nerviniai keliai leidžiantys nusiraminti.
Tačiau, kai tėvai rėkia – atsitinka visiškai atvirkčiai. Kodėl? Todėl, kad vaiko smegenų dalis – prefrontalinė žievė dar neišsivysčius. Jų mažytis kūnas interpretuoja baimę, kurią sukelia rėkiantis tėvas ar mama ir vaikutis iš baimės gali sustingti ar žiūrėti į tėvus išsigandusiomis akimis. Taip pat, gali pradėti verkti, bėgti ar net pradėti muštis. Taip atsitinka todėl, kad vaikas išskiria medžiagas, kurios atsakingos už gynybą: kovok, bėk ar sustink atsaką (streso atsaką). Tas pats vyksta ir pas mus, suaugusius.
Vaikas negali nieko įsiminti ar išmokti, kai rėkiama ant jo, nes smegenys jam sako: „Šitas, didelis žmogus rėkia, jis yra pavojus’’. Todėl smegenų dalys, kurios neatsakingos už žmogaus apsaugos mechanizmą, tiesiog išsijungia. Nei vienas žmogus negali išmokti naujo įgudžio būdamas baimės būsenoje-kovoje.
Tai yra labai nesveika vaiko vystumuisi, nes žmonės apdoroja informaciją apie neigiamus įvykius daug greičiau nei teigiamus.
Viename tyrime buvo lyginama smegenų magnetinis rezonansas tų žmonių, kurie patyrė žodinį smurtą savo šeimose ir tų kurie nepatyrė to vaikystėje. Atrasti pastebimi fiziniai skirtumai smegenų srityse, kurios atsakingos apdorojant garsus ir kalbą.
Rėkimas nieko nepakeis
Rėkdami mes nieko nepakeičiame ir tik pabloginame situaciją. Nors tėvams dažnai atrodo, kad tik užrėkus vaikas išgirsta ir daro taip kaip mes norime.
Mokslas sako, kad ilgainiui rėkimas sukuria daug daugiau negiamo elgesio iššūkių.
Kuo daugiau rėkiate, tuo daugiau vaikas elgiasi, taip, kad norėsis jį taisyti ir šitas ciklas nesibaigs, kol mes patys pradėsime reaguoti kitaip.
Kitas tyrimas parodė, kad rėkimas, iš tiesų, yra labai šiurkšti disciplina namuose.Tie vaikai, kurie buvo auklėjami tokiu būdu, gali ateityje turėti žemus mokyklos pasiekimus, elgesio problemas ir taisyklių pažeidėjo „statusą’’.
Krenta savivertė
Labai svarbu paminėti, kad rėkimas nulemia vaiko nuomonę apie patį save. Vaikai, užaugę pykčio nevaldančiose šeimoje, dažnai jaučiasi nieko verti ir mažiau svarbūs nei aplinkiniai.
Dr. Josephas Shrandas sako, kad rėkimas yra pats greičiausias būdas parodyti, kad kažkas yra nieko vertas. Labai liūdna, kad tas „kažkas’’ yra mūsų artimiausi. Vaikams svarbiausia gauti tėvų pritarimą, jie nori būti matomi, mylimi ir vertinami už tai kokie jie yra.
Kelia elgesio problemas
Pykčio antplūdžiai šeimose daro įtaką ir vaiko sveikatai. Viename moksliniame tyrime, buvo pastebėta didėjančios elgesio problemos tarp trylikamečių ant kurių buvo rėkiama. Mokslininkai taip pat atrado, kad šie paaugliai turėjo depresijos simptomų ir nerimo sutrikimų. Šie simptomai gali paūmėti ir tai gali lemti rimtesnius elgesio sutrikimus, kaip narkotikų vartojimą ir kitas priklausoumybes.
Dėl rėkimo patiriamas stresas gali paveikti vaiko psichologinę sveikatą ir nulemti lėtinius skausmus. Neigiamos vaikystės patirtys (žodinis ir fizinis smurtas) turi sąsają su artritu, galvos skausmais, nugaros ir kaklo problemomis.
„Taigi, mes, kaip tėvai – turime didžiulią atsakomybę pradėti pokytį nuo savęs. Kartais net nesusimąstome, kaip kartojame savo pačių tėvų auklėjimo modelį, kuris mums patiems padarė nemažai žalos“, – akcentuoja Roneta.
Daugiau jos patarimų www.instagram.com/samoningamotinyste/ ir https://www.facebook.com/groups/samoningamama
