2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje nuolat gyveno 1,3 mln. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc., arba 996,6 tūkst., buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų.
Su kiekviena jaunesne karta lietuvės gimdo vis mažiau. Moterų, gimusių 1980–1984 metais, vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia dviejų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui.
Tokius duomenis pateikė Statistikos departamentas.
2021 metų surašymo duomenimis, tūkstančiui moterų teko 1506 pagimdyti vaikai, 2011 metais – 1557, 2001 metais – 1607.
Praėjusiais metais 689 tūkst. miesto moterų (69,1 proc. visų gimdyvių) pagimdė 1 mln. 263 tūkst. vaikų (64,4 proc. visų pagimdytų vaikų), o 307,6 tūkst. kaimo moterų (30,9 proc.) – 699,1 tūkst. vaikų (35,6 proc.).
Palyginti su 2011 metų gyventojų surašymo rezultatais, pagimdžiusių miestiečių sumažėjo 4,3 proc., kaimiečių – 11,4 proc., o jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 6,5 ir 18,7 proc.
Daugiausia pagimdytų vaikų tūkstančiui 15 metų ir vyresnių moterų teko Rietavo (2019), Pagėgių (1987), Šilalės (1977), Skuodo (1894), Alytaus rajono (1875), Kalvarijos (1872) savivaldybėse.
Santykinai mažai moterų gimdė didžiuosiuose miestuose – Vilniuje (1255), Kaune (1314), Panevėžyje (1392), Klaipėdoje (1393), Šiauliuose (1405).
Aštuonios iš dešimties pagimdžiusių moterų yra pagimdžiusios vieną arba du vaikus.
Moterys iki 29 metų dažniausiai buvo pagimdžiusios po vieną vaiką.
Daugiausia du vaikus pagimdžiusių moterų buvo 60–64 metų amžiaus grupėje, o tris vaikus ir daugiau – 70 metų ir vyresnių.
Kaimo moterys pirmą kartą gimdo jaunesnės negu miesto. Iš visų pagimdžiusių kaimiečių būdamos 15–19 metų ir 20–24 metų pirmą kartą gimdė atitinkamai 12,8 ir 52,9 proc., o iš visų pagimdžiusių miestiečių – atitinkamai 7,4 ir 46,4 proc.
Beveik ketvirtadalis visų šalies moterų buvo nepagimdžiusios nė vieno vaiko.
Daugiau kaip pusė jų buvo 15–29 metų. (LR)
