Daug ką praktiškai vertinantis D.Bunkus vienoje televizijos laidoje tikino, kad paprasčiau pasitikrinti dėl tėvystės nei visą gyvenimą dvejoti.
„Dariau testą, be abejo. Jis parodė, kad turiu du vaikus. Kam save apkrauti nereikalingomis mintimis, kai tai kainuoja 200 eurų“, – sakė DNR tėvystės testą pasidaręs D.Bunkus.
Jis keliskart bandė kurti šeimą. 2011-aisiais Danielius susituokė su dainininke Natalija Bunke. Pora susilaukė sūnaus Kristupo, o 2013-aisiais išsiskyrė. 2017 metais verslininkas susižadėjo su socialinių tinklų įžymybe V.Siegel. 2018 metais pora susilaukė dukters Nicole, o 2020 metais išsiskyrė.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja genetikė Violeta Mikštienė pasakojo, kad yra ne viena priežastis, dėl kurios prašoma pagalbos.
Vaiko biologinės tėvystės klausimas neretai iškyla tada, kai vyras ir moteris pasuka skirtingais keliais ir reikia nustatyti vaiko išlaikymą.
– Koks metodas naudojamas nustatant vaiko biologinę tėvystę?
– Genetikai turi ne vieną instrumentą, padedantį nustatyti biologinę giminystę. Šis metodas paremtas trijų asmenų: vaiko, mamos ir asmens, dėl kurio biologinės tėvystės sprendžiama, DNR tyrimu.
DNR yra genetinę informaciją sauganti medžiaga. Ji atspindi tai, iš ko sudarytas žmogus, kaip vystysis, kuo jis gali sirgti. Visa tai koduojama DNR, todėl ji yra išskirtinė. DNR gaunama iš įvairių šaltinių: kraujo, seilių, bet kurio audinio, turinčio ląstelių su branduoliais.
DNR tyrimas leidžia nustatyti ne tik biologinę tėvystę, kuri yra svarbi renkant įvairią informaciją ne tik skyrybų metu, bet ir identifikuoti asmenį tiriant kriminalinius nusikaltimus ieškant įkalčių.
Biologinei tėvystei nustatyti dažniausiai tiriamas kraujo mėginys. Kraujo imama iš vaiko, motinos ir tikėtino biologinio tėvo. Jei vaikas yra nepilnametis, jo motina privalo duoti sutikimą tokiam tyrimui. Jei vaikas jau yra pilnametis, į tyrimą jis gali atvykti su asmeniu, kuris gali būti jo biologinis tėvas.
Santaros klinikose biologinė tėvystė nustatoma tik iš veninio kraujo mėginio, nors techniškai tai galima atlikti naudojant ir kitus audinius, kurių ląstelės turi branduolį.
Jei kas nors galvoja, kad galima nukirpti vaiko plaukų sruogą ir ją atnešti į Santaros kliniką genetiniams tyrimams, padedantiems nustatyti biologinę tėvystę, nieko nebus. Plaukų sruoga nėra tinkamas mėginys.
– Kuo svarbūs genetiniai žymenys?
– Paėmus veninio kraujo mėginį kitas svarbus žingsnis yra DNR gryninimas. Tiriami genetiniai žymenys, tai – specifinės sekos, išsibarsčiusios po visą žmogaus genomą, jos aptinkamos įvairiose chromosomose. Genetiniai žymenys ypatingi tuo, kad juose yra tam tikras pasikartojimų skaičius.
Ištiriama 16 genetinių žymenų, toliau vertinamas bendras jų rinkinys. Kiekvieno žymens atveju žiūrima, kurį genetinio žymens variantą vaikas paveldėjo iš mamos, o kurį – iš biologinio tėvo. Lyginama, ar asmuo, kurio biologinė tėvystė tiriama, turi tokį pat variantą kaip ir vaikas.
Atliekami skaičiavimai pagal tai, kaip genetinio žymens variantas, kurį turi vaikas ir tiriamas asmuo, yra dažnas bendros populiacijos atžvilgiu.
– Koks yra tėvystės nustatymo metodo patikimumas?
– Šis aspektas yra svarbus, kad nebūtų taip, jog tiriamas asmuo ir vaikas turi atsitiktinai sutampančius genetinius žymenis. Apskaičiuojama, kokia tikimybė, kad visi 16 genetinių žymenų atsikartoja tiek pas vaiką, tiek pas jo biologinį tėvą. Jei visi žymenys atsikartoja, tikimybė siekia netoli 100 procentų.
Kita vertus, niekada nebūna 100 procentų patikimumo, nes ištiriame tik dalį genomo, o ne visą.
Lieka tūkstantoji procento dalis, kad tiriamas asmuo nėra biologinis tėvas. Tai normalu, nes medicinoje niekas neduoda šimtaprocentės garantijos.
– Kas gali kreiptis pagalbos į Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą?
– Iškilus įvairiems klausimams kiekviena šeima gali kreiptis pagalbos į genetikus. Jei vaikas yra nepilnametis, tėvas be vaiko motinos pritarimo negali atlikti tokio tyrimo.
Viena mama, atvykusi į klinikas su vaiku, taip pat negali atlikti tokio tyrimo, turi būti trys asmenys, iš kurių imama veninio kraujo.
– Ar įmanoma nustatyti tėvystę mirus biologiniam tėvui?
– Tai galima padaryti, jei mirus biologiniam tėvui dar gyvi jo tėvai, kurie yra vaiko seneliai. Taip pat galima nustatyti biologinę tėvystę, jeigu yra likęs mirusio asmens kraujo mėginys arba audinys, iš kurio galima išskirti DNR. Tai gali būti kraujas, kuris galbūt saugomas biobanke, ar po operacijos likęs audinys patologijos centre.
Techniškai įmanoma įvairiais būdais nustatyti biologinę tėvystę, bet ne visada pavyksta rasti tinkamą mėginį.
– Ar būna atvejų, kai žmonės lieka nusivylę ir prašo kartoti DNR tyrimą? O gal kreipiasi į kitą gydymo įstaigą?
– Yra tekę konsultuoti asmenis, kurie atsineša iš kitų gydymo įstaigų gautą atsakymą dėl biologinės tėvystės ir nenori su tuo sutikti.
Pasitaiko atvejų, kai atsineša tyrimo rezultatus, gautus prieš kelis dešimtmečius, kai buvo taikomi kiti biologinės tėvystės nustatymo metodai.
Kita vertus, nepasitenkinimas tyrimu gali būti susijęs su įvairiais tikslais. Daugelis įsitikinę, kad tėvas ir mama yra tie žmonės, kurie užaugino vaiką, o ne užmezgė jo gyvybę. Emociniai saitai yra labai svarbūs.
Tačiau griūvant šeimai iškyla daug įvairių praktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl vaiko išlaikymo. Kilus įtarimų šeima kreipiasi pagalbos į genetikus. Skyrybos – viena dažniausių priežasčių, kai siekiama nustatyti vaiko biologinę tėvystę.
Pasitaiko ir kitokių priežasčių, dėl kurių prireikia genetiko konsultacijos ir tėvystės tyrimo. Pavyzdžiui, tėvai atvyksta pas mus iškart gimus vaikui. Vaiko gimimo liudijime turi būti įrašyta biologinio tėvo pavardė. Jeigu vyras nėra tikras, ar gimęs vaikas yra jo, jis gali kreiptis dėl tėvystės nustatymo.
Buvo ir kuriozinių situacijų, kai šeima atvyko pas mus tiesiai iš gimdymo namų, nes pati gydymo įstaiga nebuvo tikra, ar naujagimis iš tikrųjų yra tos šeimos. Tokia situacija buvo netikėta net mums.
Biologinės tėvystės nustatymo gali prireikti ir dėl paveldėjimo, taip pat testamento nuginčijimo. Tai gali atsitikti įtarus, kad anksčiau sudarytame vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas ne jo tėvas, o kito žmogaus pavardė. Galbūt tokią paslaptį vaiko motina ketino nusinešti į kapus, bet prieš mirdama kam nors prasitarė. Medicininis tyrimas gali padėti nustatyti tiesą.
Vakaruose daug ginčų sukelia žmogaus teisė žinoti, kas yra jo tėvai. Kai kuriose šalyse priimti įstatymai, kad spermos bankai gali atskleisti donorų tapatybę asmenims, kurie atėjo į šį pasaulį taikant pagalbinį apvaisinimą.
Ginekologas slapta apvaisino dešimtis pacienčių
- Buvęs ginekologas Nyderlanduose panaudojo savo spermą mažiausiai 21 nevaisingumo gydymo operacijai atlikti ir tapo kelių dešimčių vaikų biologiniu tėvu. Nustatyta, kad 2019-aisiais miręs Joe Beekas 1973–1986 metų laikotarpiu apvaisino savo pacientes be jų sutikimo.
- Leideno miesto ligoninė, kurioje jis 25 metus dirbo ginekologijos specialistu, patvirtino šias išvadas. Tai trečias žinomas atvejis Nyderlanduose, kai ginekologas be sutikimo naudojo savo spermą vaisingumo operacijose. Tyrimą pradėjo Leiderdorpe esantis „Alrijne“ centras, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Elžbietos ligoninė.
- Ligoninė patvirtino, kad į ją kreipėsi Nyderlandų tėvystės organizacija FIOM, atstovaujanti 21 vaikui. Pagal 2004-ųjų įstatymą, vyresni nei 16 metų Nyderlandų piliečiai turi teisę žinoti savo biologinių tėvų tapatybę. DNR tyrimu buvo nustatyta, kad visų 21 minėtų vaikų biologinis tėvas yra būtent J.Beekas.
- Klinika nepatvirtino, kiek iš viso pacienčių J.Beekas gydė per visą darbo ligoninėje laiką, ir teigė, kad visi archyvai buvo sunaikinti. Ligoninė pabrėžė, kad praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje vaisingumo procedūros beveik nebuvo kontroliuojamos, o dabar situacija yra visiškai kitokia.
- 2020-ųjų spalį atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad kitas ginekologas, kuris mirė 2009 metais, buvo 17 vaikų biologinis tėvas. Pernai buvo nustatyta, kad dar vienas gydytojas, naudodamas savo spermą, apvaisino 49 nieko apie tai nežinojusias moteris.
