Trūksta laiko? Paskaičiavo, kiek nukenčia dėl to tėvai

Laiko trūkumo problema dar niekada nebuvo tokia aktuali. Trūksta laiko sau, laiko praleisti su vaikais ar galų gale pasirūpinti buities reikalais, rašoma portale bbc.com. Paklauskite bet kurio iš tėvų ir visi jie patvirtins: tiesiog neužtenka valandų paroje.

Laiko trūkumas yra lėtinis jausmas, kai reikia nuveikti tiek daug, bet neužtenka laiko visam tam atlikti. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nuolad skundžiasi šia problema ir ji gali turėti rimtų padarinių įskaitant prastesnę gerovę, fizinę sveikatą ir produktyvumą.

Ši problema ypač aktuali tarp tėvų. Remiantis oficialia 2018 m. Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys su jaunesniais nei 15 metų, turi iki 14 valandų per savaitę mažiau laisvo laiko nei gyvenantys vieni.

Pandemija tik paskatino šią problemą, nes darbas neretai užgrobė asmeninį laiką, norime būti dar geresniais tėvais, o mūsų draugai ir pomėgiai persikėlė į virtualią 24 val. per parą matomą erdvę socialiniuose tinkluose – bakstelėjus pirštu galite pamatyti, kuo jie gyvena ir nereikia nė susitikti.

„Jums bus sunku rasti žmogų, kuris pasakytų, kad jam netrūksta laiko“, – teigia Londono ekonomikos mokyklos Inclusion Initiative direktorė Grace Lordan. Ji pastebi, kad net savaitgaliais tėvai pamiršta, kas yra laisvas laikas.

Laiko trūkumas ypač rimta problema tapo moterims. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse moterys du kartus daugiau valandų per dieną praleidžia neapmokamiems darbams, pavyzdžiui, gamindamos maistą, tvarkydamos ir prižiūrėdamos vaikus, o besivystančiose šalyse šis skaičius išauga iki 3,4 karto.

Laiko trūkumas gali pasireikšti net ir didesnių pajamų namų ūkiuose, nes kažkas vis tiek turi koordinuoti visą namų ūkį, užsakyti reikiamas paslaugas.

Dauguma žmonių laiko trūkumą jaučia kaip per greitai bėgančias dienas ir tai sukelia prastą miegą, perdegimo sindromą ir depresiją.

Kai kuriems žmonėms šios problemos poveikis sveikatai gali būti dar didesnis. Moterys, kurios jaučiasi paskendusios buitinėse pareigose, net atideda būtinus vizitus pas gydytojus. Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis amerikiečių moterų per pastaruosius 12 mėnesių atidėjo arba nesikreipė sveikatos priežiūros paslaugų dėl laiko stokos. Taip pat yra įrodymų, kad laiko trūkumas skatina nesveikos mitybos įpročius ir mažina fizinį krūvį, o laiko stokojantys patiria daug prastesnį gerovės lygį.

Tokie žmonės nebeturi laiko laisvalaikiui, todėl nukenčia jų gyvenimo kokybė.

Mažas pajamas turintys žmonės patenka į užburtą ratą – jie į darbą keliauja ilgiau, negali leisti laiką taupančių paslaugų, kaip greitesnis internetas, namų tvarkytoja ar pirkinių (automobilis, grindų robotas), todėl priversti patys atlikti visus šiuos darbus ir turi mažiau laiko skirti tobulėjimui ar naujo darbo paieškai. Jiems trūksta laiko, tačiau laiko trūkumas taip pat neleidžia gerinti ekonominių sąlygų.

Pandemija tik sustiprino esamas problemas: vidutinė darbo diena pailgėjo 48 minutėmis ankstyvosiose karantino fazėse, o moterų atliekamo neapmokamo darbo dalis padaugėjo, nes vaikai liko namuose, todėl teko jais pasirūpinti. Tarp persitempusių tėvų išaugo streso ir depresijos problemos, o JAV moterų dalyvavimas darbo rinkoje sumažėjo iki žemiausio rodiklio per 30 metų, kai motinos, derinančios darbo ir šeimos poreikius, galiausiai pasitraukė iš darbo.

Motinos dvigubai dažniau nei tėčiai prarado darbą, kad prisitaikytų prie vaikų priežiūros poreikio arba daugelis turėjo trumpinti darbo valandas. Labiausiai nukentėjo spalvotos moterys, moterys, neturinčios aukštojo mokslo ir mažas pajamas gaunančios moterys.

Specialistai nerimauja, kad ateityje ši problema tik gilės.

„Kaip visuomenė, mes nuolat didiname savo lūkesčius dėl produktyvumo ir veiklos rezultatų, taip pat tėvų įsitraukimo ir atsakomybės.

Mes giriame tuos, kurie „viską daro“. Super mamos, kurios „turi viską“, žiniasklaidoje ir socialinėje žiniasklaidoje nuolat pristatomos kaip tikslas, kurio reikia siekti“, – teigia Clemsono universiteto profesorė Iryna Sharaievska.

Ji sako, kad norint sumažinti laiko ir skurdo atotrūkį, reikia tikrų pokyčių tiek iš vyriausybių, tiek iš darbdavių.

„Vyriausybė turi sukurti politiką, kuri palaikytų tėvus – garantuotas apmokamas atostogas, vaiko priežiūros atostogas, šeimos atostogas, kurios nėra vertinamos kaip „kartą gyvenime“ galimybė“, – sako I.Sharaievska.

Jos teigimu papildoma pagalba turėtų būti teikiama vienišiems tėvams, mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kaimo bendruomenių šeimoms. Darbdaviai turi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai galėtų pasirūpinti savo poreikiais, nebijodami prarasti darbo.