Dalis žaislų jau šluojami iš parduotuvių lentynų
„Augantį klientų susidomėjimą vaikiškais žaislais stebime nuo lapkričio pradžios, o didžiausius pardavimus jau daugelį metų iš eilės fiksuojame gruodžio mėnesį“, – portalui lrytas.lt sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pasak jos, išanalizavus pastarųjų metų pardavimus, ryškėja viena tendencija – itin dažnai kaip dovanas tėvai perka žaislus, lavinančius kūrybiškumą ir judesių motoriką. Taip pat itin populiarūs ir „Lego“ konstruktoriai bei žaislai, kuriuos galima kolekcionuoti, surinkti vienos žaislų linijos komplektą.
„Visus metus, o ypač šventiniu laikotarpiu, didelio klientų susidomėjimo sulaukia ir įvairios dėlionės bei stalo žaidimai, jau daugelį metų populiariausias iš jų – „Monopolis“. Tikėtina, kad šių dovanų pasirinkimui įtakos turi pandeminė situacija, dėl kurios daugiau laiko leidžiame namuose su savo artimaisiais“, – komentavo E.Dapkienė.
Vaikams ir paaugliams neretai tėvai perka ir knygas. Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, gruodį spalvinimo knygelių ir vaikiškos literatūros nupirkta beveik dvigubai daugiau nei lapkritį.
Dovana turi būti ne tik smagi, bet ir naudinga
Žaislų parduotuvėse tiek daug, kad net gali būti sunku išsirinkti. Tokiu atveju vaikų psichologė Sonata Vizgaudienė patarė pagalvoti, ko iš tiesų vaikui reikia, atsižvelgiant į jo amžių.
Pavyzdžiui, vaikas iki trejų metų dar nesupranta, kad tai, ką gauna, yra dovana. Jis džiaugiasi į rankas paėmęs bet ką. „Tad vertėtų paieškoti lavinančių ar kūrybiškumą skatinančių žaislų. Ši dovana turi būti smagi ir naudinga“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Tačiau 3–7 metų vaikai jau supranta, kad per Kalėdas reikia laukti dovanų, jie jau patys gali įvardyti, ką norėtų gauti. Tačiau psichologė pataria dar palūkėti su vaikų norų pildymu.
„Šio amžiaus vaikus dar galima įkalbėti, paskatinti pasvarstyti apie tam tikrą dovaną, kad ji būtų ne tik graži, bet pastatyta į lentyną, o ir būtų naudinga, lavinanti. Tokio amžiaus vaikai dar „pasiduoda“ tėvelių paskatinimams.
Tačiau jie jau eina į darželį ar lanko mokyklą, mato, ką turi ir kuo giriasi draugai. Jie gali imti norėti tokių pačių žaislų, kokius turi jų bendraamžiai. Tada reikėtų stabtelėti ir pasikalbėti su vaikučiu, ar jis to žaislo nori tik todėl, kad ji turi jo draugas, ar jis iš tiesų jo nori pats“, – aiškino S.Vizgaudienė.
Pasak jos, neretai būna taip, kad vaikui tas žaislas visai nėra įdomus, o jo tenori tam, kad sulauktų draugų dėmesio, emocijų.
Tokio amžiaus vaikams, anot S.Vizgaudienės, puikiai tiktų dovanos, susijusios su piešimu ar klijavimu, populiarūs ir „Lego“ konstruktoriai, kitokios kaladėlės tiek berniukams, tiek mergaitėms. Tačiau perkant konstruktorių svarbu nepersistengti – jei jis vaikui bus per sudėtingas, liks stovėti ant lentynos.
„Tinka viskas: ir lėlės, ir mašinos, ir kita, jei žinome, kad vaikas su jais tikrai žais, įsijaus. Pavyzdžiui, mergaitės labai mėgsta žaisti su lėlėmis-kūdikiais, joms patinka visas žaidimo procesas. Reikia atsižvelgti, į kokius žaisliukus vaikai reaguoja, tada tikrai nebus prašauta“, – sakė ekspertė.
Tėvai gali sulaukti priekaištų, jog neįsiklausė į vaiko norus
Tačiau štai į vaiko norus jau būtina atsižvelgti jam sulaukus 8 metų.
„Tada tėveliai jau negali „įsijausti“, kad žino už vaikus geriau, ko jiems reikia. Galbūt jie ir žino, bet tai nereiškia, kad dovana vaiką pradžiugins. Jeigu kažko tikrai reikia, galbūt geriau tą padovanoti kita proga arba tiesiog nupirkti. Kalėdinė dovana turi būti norima, tik tada ji sukels džiaugsmą“, – pabrėžė S.Vizgaudienė.
Ta pati taisyklė turi būti taikoma ir 11–12 metų vaikams. Jeigu dovanos nepavyksta rasti, būtina apie tai įspėti vaiką ir pasitarti, ką kito būtų padovanoti.
„Kitu atveju, jei vaikas išpakuos dovaną ir išvys ne tai, ko jis norėjo, o ką nusprendė nupirkti patys tėveliai, kuriam laikui gali būti visiems sugadinta nuotaika. Tėvai sulauks priekaištų, kad neišgirdo ir neįsiklausė į vaiko norus“, – kalbėjo ji.
Kartais tėvai, nesugalvoję, ką padovanoti, įteikia vaikui pinigus. Jeigu vaikas iš tiesų pageidauja pinigų, nes nori susitaupyti brangesniam pirkiniui, tėvai be sąžinės graužaties gali šį norą pildyti. Visgi jei vaikas pinigų nei prašė, nei jų nori, o ir pats sunkiai sugalvoja, kokia dovana jį nudžiugintų, tėvams patiems teks pasukti galvą, ką padėti po eglute. S.Vizgaudienės teigimu, tokio vaiko pinigai tikrai nenudžiugins.
Gera dovana – nebūtinai brangi
Kalėdinės dovanos neturi būti labai brangios, svarbu, kad jos teiktų vaikui džiaugsmą, pabrėžė vaikų psichologė.
Visgi jei tėvai pakliuvo į situaciją, kai vaiko pageidavimai ne pagal tėvų kišenę, šito slėpti ir verstis per galvą nereikėtų. Vaikų psichologė patarė apie tai pasikalbėti su vaiku, paaiškinti, kad dovana yra per brangi ir jis negalės jos gauti. Būtina iš anksto pradėti mažuosius mokyti, kad brangiems pirkiniams reikia taupyti.
„Kartais juk vaikai gauna pinigėlių iš senelių ar kitų giminių, galbūt ir tėvai gali vaiką už kokias nors veiklas paskatinti pinigėliais. Taip galima susitaupyti. Juk tėvai dovanoms irgi taupo, vaikas turi tą suprasti, kad nebūna taip, jog sugalvojo, o tada čia ir dabar viską gauna. Taigi dabar vaikai nori kompiuterių, „Playstation'ų“, riedžių, kitų brangių daiktų, tad apie tai reikia kalbėtis“, – patarė ji.
Ekspertės teigimu, neretai tie vaikai, kurie patys ilgai taupė, laukė ir galų gale nusipirko išsvajotą žaislą ar kokį kitą daiktą, yra daug laimingesni, nei būtų gavę šiuos daiktus lengvai. „Kai daiktus gauna lengvai, lengvai juos ir į kampą numeta. O kai nusiperka juos pats, net labiau saugo“, – patikino pašnekovė.
Svarbi ne tik dovana, bet ir įpakavimas
Vaikų psichologė patarė kreipti dėmesį ne tik į dovanos parinkimą, nes daiktų dažniausiai vaikai ir taip jau turi apstu, tad sustiprinti džiaugsmą gali net gražus įpakavimas.
„Jeigu kalbėtume apie meilės kalbas, yra vaikų, taip pat ir suaugusiųjų, kurie vertina pačią dovaną, patį procesą, kad kažkoks žmogus apie juos galvojo, rinko dovaną, ją pakavo, šiltai padovanojo. Vaikai tą vertina, o ir išpakavimo procesas smagus.
Tėvai dar gali pasistengti, pavyzdžiui, supakuoti dovaną ne į vieną popierių ar dėžutę, o į kelias, taip sukurdami visą išpakavimo procesą. Kitą kartą pats procesas gali net suteikti daugiau džiaugsmo nei dovanota smulkmenėlė“, – paaiškino S.Vizgaudienė.
