Persikėlė į kaimą
Konstantinas atviras, užaugus vyresniems vaikams iš pirmos santuokos, jis suprato, kad tiek daug dirbo, jog net nematė, kaip jie tapo suaugę. Sukūrus naują šeimą su iš baltarusijos kilusia Darya ir pradėjus kalbėti apie vaikus pora pastebėjo, kad niekas neparuošia, kaip išlaikyti tarpusavio santykius ar būti tėvais.
„Taip, jei tau įdomu, suaugus pats pradedi domėtis, skaityti, ieškoti, bet žmogus realiai išleidžiamas į gyvenimą be šių pagrindinių žinių. Pradėjome gilintis į šią temą ir su žmona sukūrėme puslapį „Švietimo gidas“, nes juk visas pasiruošimas ateina iš tėvų, darželių, mokyklos“, – pasakoja K.Aleksandrovičius.
Taip po truputį besigilinant į tėvystę porai gimė vyriausioji dukra Azalia, kuriai netrukus bus penkeri.
„Kai jai sukako pusmetis, su neonatologe pradėjome kalbėti apie primaitinimą ir ji vardijo, kurios mėsos negalima, kokia sveikiausia kūdikiui, į ką atkreipti dėmesį perkant produktus – taip nejučia pradėjome gilintis į maisto temą. Mums vis daugiau ir daugiau tos informacijos atėjo natūraliai, pradėjome galvoti ne tik ką valgom, bet ir kur gyvenam“, – prisimena vyras.
Gimė trejų Mira ir pora bandė keletą mėnesių pagyventi Maltoje, paskui Prancūzijoje, kol galiausiai nusprendė likti Lietuvoje.
„Atradome Krunų bendruomenę, nusipirkome hektarą žemės, pasisodinome šimto vaismedžių sodą ir išsikėlėme iš Vilniaus į molinį namą kaime“, – šypteli jis.
Vaikus augina aplinka
Konstantinas juokiasi, kad pretekstas kraustytis arčiau gamtos buvo „dėl vaikų“, bet nejučia supanti aplinka pakeitė ir pačią porą.
„Labai jaučiasi tai nuvažiavus į Vilnių, kur tempas pagreitėja, įtraukia darbas, o grįžti į gamtą, tempas sulėtėja, pastebi, kaip krenta lapas, auga žolė. Man iki šiol yra stebuklas, kaip iš nieko, mažos sėklytės išauga medis, augalas. Kaip mes buvome dviese, paskui tryse, keturiese“, – stebisi jis.
Šiuo metu šalia molinio, vėlena dengtą ir šiaudais šiltinto apvalaus namelio, šeima statosi kitą, didesnį ir su daugiau stiklinių sienų, kad matytųsi juos supanti gamta. Molinis, su elektra ir visais patogumais, liks svečiams.
Dviejų mažylių tėvas įsitikinęs, kad vaikus augina juos supanti aplinka.
„Jei Vilniuje mato, kaip žmonės šiukšlina, rūko, tai ateityje joms atrodys, kaip norma. Norime, kad jas suptų natūrali aplinka, jos galėtų basos bėgioti po žolę, taškytis balose. Kai paaugs, pačios pasirinks, kaip gyventi. Sakoma, kad tėvai savo pavyzdžiu moko vaikus, bet aš manau, kad mums vaikai yra geriausi mokytojai, nes būdami su jais norime būti geresni, tobulėjame ir jei norime, kad kažko jie nedarytų, mes turime rodyti pavyzdį ir patys taip elgtis“, – teigia tėtis.
Darželio mažylės nelanko, o porą kartų per savaitę keliauja pasisvečiuosi pas šeimą, turinčią ūkį. Ten mokosi sėklas daiginti, gyvūnus prižiūrėti, susipažįsta su gamtos stebuklais. Ateityje, kai kils klausimas dėl mokyklos, tėvai spręs, kur rasti pedagogus, kurie ne tik mokys ne tik matematikos, bet perduos ir vertybes.
Abejoja, kas brangiau
Pora pakeitė ne tik gyvenamą vietą, bet ir mitybos įpročius – šiuo metu jie yra žaliavalgiai arba veganai, nevalgo mėsos, pieno produktų, žuvies, cukraus, iš miltų renkasi speltos miltus, o prioritetą teikia mažiau termiškai apdorotam maistui.
„Uogų žiemai užsišaldome, susirandame pas vietinius ūkininkus riešutų kevale, kitų produktų. Maisto yra, tik reikia pasirūpinti iš anksto. Žiemos periodu skrendame ten, kur šilta ir yra šviežių vaisių – pernai du mėnesius gyvenome Kosta Rikoje, šiemet dar svarstome į kurią pusę patraukti“, – pasakoja vyras.
Taip maitinasi ir mažosios Mira su Azalia. Besijaudinančius dėl vaikų sveikatos, Konstantinas ramina, kad šeima atlieka visus reikiamus tyrimus ir rodikliai puikūs. Mergaitės serga itin retai, gal kartą metuose ir nesunkiai, ligomis nesiskundžia ir suaugusieji.
„Sakantiems, kad ekologiškas maistas kainuoja, galiu pasiūlyti paskaičiuoti, kiek jie išleidžia vitaminams, vaistams, gydytojams – kyla klausimas, kas brangiau“, – sako jis.
Pokyčiai paskatino įkurti verslą
Gyvenimo būdo pokyčiai paskatino Aleksandrovičius sukurti ir naują verslą, kuris būtų socialiai atsakingas.
„Nori bendruomenė mokyklos, reikia rūpintis sengire ir amžinas klausimas, kaip surinkti pinigų. Galima vaikščioti ir ieškoti, bet galima juos uždirbti ir padalinti tokiems šviesiems projektams darant tą, kuo patys gyvename ir tikime“, – įsitikinęs Konstantinas.
Jis su žmona atidarė pirmą Lietuvoje ekologišką kavinę ir „Zero Waste“ (be pakuočių) principu veikiančią parduotuvę „Žaliuomenė“, kur žmonės gali įsigyti įvairiausių ekologiškų produktų. Taip pat taikomos nuolaidos perkantiems gamintojo pakuotėse didesniais kiekiais esančius produktus arba susidedant viską į savo atsineštą tarą.
30 proc. viso „Žaliuomenės“ pelno skiriama Sengirių fondui.
Birželį atvėrus duris, asortimentas taip išsiplėtė, kad pora jau svarsto, kaip praplėsti patalpas ar paaukštinti lentynas, kad tilptų visų pageidaujami produktai.
Kol kas „Žaliuomenė“ veikia Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, bet Aleksandrovičiai svajoja, kad šis ekologiško gyvenimo virusas išplis į kitus miestus, kur atsidarys mažesni parduotuvės ir kavinės filialai.
Paklausus Konstantino, ar pasikeitė gyvenimas pakeitus gyvenimo būdą, jis šypsosi: „Taip. Džiaugiamės ir mokomės kiekviena gyvenimo akimirka.“
