Laisva diena ar kelios valandos šeimos poreikiams: daugelis nežino apie tokią galimybę

Darbo kodekse numatyta, kad „Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.“

Taip pat teisės į papildomas poilsio dienas neturintys darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, gauna ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Laisvadienio galimybe bendru sutarimu su darbdaviu turi teisę pasinaudoti kiekvienas darbuotojas, net jei jam nepriklauso ar priklauso mamadieniai ar tėvadieniai, skiriami dviem ir daugiau vaikų iki 12 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems tėvams.

Tiesa, galimybė pasiimti nemokamą laisvą laiką ar darbo laiką perkelti į kitą dieną, džiugina ne visus.

2019 metais „Eurostat“ atliktame tyrime dėl lankstumo darbe, daugelis Europos Sąjungoje dirbančių darbuotojų tvirtino, kad žino apie teisę į kelias valandas ar porą dienų mokamų arba neapmokamų atostogų.

Net 33,7 proc. ES dirbančiųjų teigė, kad tai padaryti labai lengva, 32,7 proc. pritarė, kad pakankamai lengva gauti laisvadienį šeimos reikalams. Tačiau nemažai yra ir tokių, kuriems tai labai sunku (13,1 proc.) ar pakankamai sunku (20,5 proc.).

Lyginant šalis, kur lengviausia pasinaudoti kelių valandų ar dienų atostogomis, labiausiai džiaugiasi Švedijos darbuotojai, o mažiausiai – dirbantys Bulgarijoje. Savo situacija šiuo klausimu nepatenkinti ir slovakai, o prieš juos, treti nuo galo, – lietuviai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad laisvas laikas šeimos ar asmeniniams poreikiams – įprastai kelios valandos, nes dažnai tų kelių valandų prireikia įprastomis darbo valandomis, kai dirba ir kitos institucijos, gydymo įstaigos ir pan.

„Gali būti susitariama dėl nemokamo laisvo laiko, nereikalaujant to laiko perkelti (atidirbti), arba suteikiamas laisvas laikas, kuris vėliau perkeliamas į kitą darbo dieną, t. y. reikia atidirbti. Darbuotojo darbo užmokestis bet kuriuo atveju nesumažėja“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė SADM specialistai.

„Swedbank“ personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė pasidalijo informacija, kad šios organizacijos darbuotojai prireikus pasiima laisvą dieną asmeninėms reikmėms, jų atlyginimas nenukenčia, o darbo valandos perkeliamos: „Svarbu detaliai apibrėžti, kuriomis valandomis darbuotojas nebus darbe, tai suderinti su savo tiesioginiu vadovu, aptarti, kada ir kaip tos valandos bus atidirbtos.“

Auginantiems vaikus taip pat verta žinoti savo teises planuojant kasmetines atostogas. Pagal Darbo kodeksą, nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos, kurių trukmė mažiausiai dešimt darbo dienų, suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš gimdymo atostogas arba po jų. Taip pat darbuotojų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.

Verta pasinaudoti ir galiojančia teise į pirmenybę planuojant atostogas. Prioriteto tvarka į kasmetinių atostogų suteikimo eilę pirmiausiai pretenduoja: nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų, taip pat darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų.

Neapmokamais arba perkeliamais laisvadieniais pagal poreikį naudojasi ir privačiose įmonėse dirbantys darbuotojai, o kai kur – papildomai suteikiamos ir kitos laisvos dienos.

„Per metus kiekvienam darbuotojui skiriami du apmokami ligadieniai, kuriuos darbuotojai gali išnaudoti sveikatos patikrai arba buvimui namuose, jei, pavyzdžiui, blogai jaučiasi. Sprendžia jau pats žmogus. Nuo šių metų turime naujovę – skiepadienį, kurį suteikiame po pirmo arba antro skiepo nuo COVID-19“,– pasakoja „Ignitis grupės“ žmonių ir kultūros funkcijos vadovė Renata Augustaitienė.

Reikalingų laisvadienių asmeninėms reikmėms nevengia pasiimti ir švietimo darbuotojai.

„Daugelis vadovų geranoriškai perkelia darbo krūvį kitoms dienoms, kai reikia dėl įvairių priežasčių pasinaudoti laisvadieniu“,– pasakoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.