„Stebime viešą erdvę ir sprendimus, susijusius su vaikų ir paauglių (ne)grąžinimu į mokyklas ir negalime nereaguoti. Žemiau dėstome argumentus, kodėl būtina dar kartą kelti ir skubiai spręsti visų vaikų ir paauglių realaus grąžinimo į mokyklas dar šiais mokslo metais klausimą.
Lietuvoje karantinas švelninti pradėtas ne nuo mokyklų, prioritetas suteiktas kitkam, priešingai nei Prancūzijoje, Danijoje ar kitose šalyse. Mokyklas užverti paskiausiai, o atverti – pirmiausiai rekomendavo ir PSO, UNESCO ir UNICEF konsultuojantys ekspertai.
Lietuvos mokslininkai, medikai, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su jaunimu, ėmė skambinti pavojaus varpais, stebėdami drastiškai blogėjančią vaikų ir paauglių psichologinę, emocinę, fizinę būklę ir pamatę, kaip dėliojami prioritetai atlaisvinant karantino ribojimus.
Vyriausybė išgirdo ir šią apmaudžią prioritetų dėliojimo klaidą ėmė taisyti, leido į mokyklas grįžti ir 5-11 klasių mokiniams, tačiau, palikus galimybę klausimą spręsti savivaldybėms savarankiškai, didžioji dalis šio amžiaus mokinių nuo ekranų šiais mokslo metais (o greičiausiai ir visą vasarą) nebepakils.
Todėl mokslininkų, medikų ir pusės šimto NVO, dėl vaikų ir jaunimo situacijos besikreipusių ir į institucijas, ir į LR vaiko teisių apsaugos kontrolierę, iniciatyvinės grupės nariai prašo atsakingų institucijų skubiai imtis veiksmų ir dar kartą atkreipia dėmesį į šiuos vaikų ir jaunimo gerovei svarbius punktus ir argumentus:
- Vaikams gauti bent iš dalies kontaktinį ugdymą dar šiais mokslo metais yra būtinybė, kuri, deja, jau kurį laiką neužtikrinama. Tai sukūrė precedentą kontaktinio ugdymo „nebenorėti“. Konstatuojame, kad vaikų ir paauglių psichikos ir fizinė sveikata sparčiai ir toliau blogėja. Pabrėžiame, kad atitraukti juos nuo ekranų ypač svarbu, net likus ir vos vienai savaitei iki mokslo metų pabaigos. Paaugliai, palikti prie kompiuterių iki mokslo metų pabaigos, tikėtina, liks prie jų ir per atostogas.
- Todėl prašome iš naujo svarstyti ir skubiai priimti reikiamus sprendimus dėl vaikų ir paauglių realaus grąžinimo į mokyklas dar šiais mokslo metais klausimą, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir žemiau esančius argumentus.
- 2021 m. gegužės 5 d. Vyriausybės nutarimu, nuo 2021 m. gegužės 24 d. asmenys iki 16 metų, t.y., vaikai ir paaugliai, nekeliant jiems reikalavimo privalomai testuotis, galės rengti asmenines šventes, neribojant dalyvaujančių asmenų skaičiaus; lankytis restoranuose, kavinėse uždarose patalpose; naudotis apgyvendinimo paslaugomis, neribojant kambaryje apgyvendinamų asmenų skaičiaus; naudotis paslaugomis uždarose patalpose (pvz., žaisti biliardą ar boulingą); plaukioti pramoginiais laivais, neribojant asmenų skaičiaus; dalyvauti renginiuose iki 500 asmenų; dirbti darbo vietoje nenuotoliniu būdu. Manome, kad vaikams ir paaugliams suteikus galimybes masinėms linksmybėms be reikalavimo privalomai testuotis, nuo 2021 m. gegužės 24 d. be papildomų reikalavimų jiems turėtų būti suteiktas leidimas grįžti ir į mokyklas.
- Grįžimas į mokyklas laikantis įprastų ir patvirtintų saugumo priemonių turi būti privalomas, ne pasirenkamas. Tai ne mokytojų, tėvų ar savivaldybių pasirinkimas. Ir juo labiau – ne pačių vaikų, apklausiant, ar jie nori grįžti į mokyklas. Jei lėtinę ligą turinčio vaiko klaustume, ar jis norėtų, kad jam būtų atlikti kraujo tyrimai, tikėtina, kad atsakymas būtų neigiamas. Ar tokiu atveju jam tyrimų ir nebeatliktume? Svarbu ir tai, kad daugumos vaikų atsisakymas grįžti į kontaktinį ugdymą yra paremtas žiniasklaidos ir ugdytojų suformuota nuostata, kad būtent vaikai bus atsakingi už suaugusiųjų susirgimus bei mirtis.
- Po pirmojo karantino 2020 m. pavasarį vienas didžiausių iššūkių buvo atstatyti kontaktiniu būdu teikiamas gydymo paslaugas. Biudžetinės gydymo įstaigos prie kontaktinių paslaugų teikimo grįžo tik griežtai įsikišus Sveikatos apsaugos ministerijai ir įvedus atitinkamas sankcijas įstaigoms (pvz., neskirti dalies finansavimo iš Valstybinių ligonių kasų, jeigu įstaiga neužtikrina tinkamo gydymo paslaugų teikimo). Panašu, kad panašiu principu reikia užtikrinti ir vaikų teisę į tinkamą ir kokybišką ugdymą.
- Atskiras klausimas – pasirengimas rudeniui. Būtina tam ruoštis pasitelkus vaikų ir paauglių gerove besirūpinančių organizacijų ekspertus, parengti ir iš anksto visuomenei pristatyti vaikų ir paauglių grįžimo į mokyklas po vasaros atostogų planą, jį viešinti nacionaliniu mastu.
Argumentai, susiję su saugiu grįžimu:
- Valdant pandemiją būtina išlaikyti kompromisą tarp trijų politikos tikslų – siekio rūpintis sveikatos apsauga, siekio rūpintis ekonomika ir siekio išlaikyti mokyklas atvertas. 15-os šalių pamokos įrodo balanso tarp šių trijų sričių svarbą. Pasaulinė patirtis atskleidžia, kad ir labai sudėtingomis epidemiologinemis aplinkybėmis mokyklos gali būti atidarytos saugiai.
- Lietuvos ir pasaulio psichologai, mokslininkai karantino pasekmes vaikų psichikai lygina su karo zonose gyvenančių vaikų situacija. Izoliacija nuo bendraamžių ir dėl to kylantis nerimas bei besitęsiantis ilgalaikis stresas lemia biologinius pokyčius. Šios karantino pasekmės turės įtakos net kelioms ateinančioms kartoms.
- JAV (Christakis et al., 2020; JAMA) jau paskaičiavo, kad dėl pavasarinio mokyklų uždarymo prarasta 0,3 metų išsilavinimo, o tai kainuos milijonus. Kalbama ne tik apie finansinius, bet ir apie gyvenimo metų praradimus (Years of Life Lost). Prarastas mokymosi mokykloje laikas sumažina vaikų galimybes siekti aukštojo mokslo, o žemesnis išsilavinimas susijęs su trumpesne gyvenimo trukme dėl didesnių priklausomybių rizikų, dažnesnio rūkymo, sunkesnio alkoholizmo, širdies ligų. Teigdami, kad saugome gyvenimus ir dėl to negalime grąžinti vaikų į mokyklas, turime suprasti, kad kaip tik vaikų negrąžinimas į mokyklas ir kainuos, o iš tiesų – jau kainuoja gyvenimus. Todėl net ir įvertinus praradimus dėl Covid-19 viruso sukeltų sveikatos padarinių – turime įvertinti ir tai, kad mokyklų atidarymas susijęs su mažesniu gyvenimo metų praradimu.
- Lietuva išsiskiria Europos kontekste: Lenkijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Danijoje, Belgijoje, Liuksemburge švelninant karantiną į mokyklas visi mokiniai grįžta dar šiais mokslo metais. Viena naujausių JAV studijų rodo, kad nors mokyklinio amžiaus vaikai gali užsikrėsti ir perduoti COVID-19 infekciją, tačiau užsikrėtimo lygis kontaktinio mokymosi metu, taikant visas priemones – gali likti net mažesnis nei aplinkinėje visuomenėje.
- Būtina ir aiški, plataus masto vieša komunikacija apie tai, kad SAUGUS grįžimas yra įmanomas ir būtinas, o taikant visas rekomendacines priemones, mokyklų atidarymas neprisideda prie didesnio COVID-19 infekcijos plitimo visuomenėje.
- Be testavimo ir personalo vakcinacijos, saugus mokyklų atidarymas apima penkias strategijas: visuotinis ir teisingas kaukių naudojimas; socialinė distancija; moksleivių srautų atskyrimas; rankų plovimas ir kvėpavimo etiketas; patalpų vėdinimas ir valymas, kontaktų sekimas ir izoliacija. Daugybė mokslinių studijų įrodo šių priemonių veiksmingumą. Mokslinė apžvalga: SARS-CoV-2 perdavimas mokyklose.
- Papildomi argumentai: UNICEF rekomendacijos, JAV kaip ruoštis saugiam mokyklų atidarymui; COVID-19 plitimo mokyklose prevencija, JAV.
Pasirašo:
- Prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas
- Prof. dr. Vaidotas Urbonas, Lietuvos pediatrų draugija
- Doc. dr. Paulius Skruibis, Vilniaus universitetas, Suicidologijos tyrimų centras Dr. Jekaterina Byčkova, gydytoja, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
- Ingrida Bobinienė, Lietuvos psichologų sąjunga, Vaiko psichologinės gerovės komitetas Rasa Dičpetrienė, „Gelbėkit vaikus“ Prof. Rimantas Kėvalas, LSMUL KK Vaikų ligų klinika
- Karilė Levickaitė, Psichikos sveikatos perspektyvos
- Ieva Salialionė, Lietuvos psichologų sąjunga, Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas Ramunė Mazaliauskienė, gydytoja psichiatrė Dr. Vaida Kalpokienė, Vilniaus šeimos psichologijos centras Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centras“
Palaikymą po viešo kreipimosi oficialiu raštu išreiškė ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
„Vaiko teisių kontrolierė uprasdama, kad visuomenės fizinės sveikatos išsaugojimas yra ypatingai svarbus pandemijos laikotarpiu, tačiau, iš kitos pusės, būdama įsitikinusi jog, kaip pažymėta ir Jūsų kreipimęsi, vaikų emocinei sveikatai ir vaikų kokybiškam švietimui būtinas ne mažesnis dėmesys, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę“, – rašoma oficialiame pranešime, kurį visą galima perskaityti čia: e-etika.lt
