Knygos ištraukoje aptariama, kaip reaguoti į vaiko žodžius apie neapykantą kitiems broliams ar seserims.
---
Baisu girdėti, kai mūsų vaikas sako neapkenčiantis savo brolio ar sesers. Kadangi daugelis mūsų iš vaikystės turime baugių patirčių, susijusių su pykčiu, dažnai išsigąstame savo vaikų pykčio. „Neapykanta“ apskritai stiprus žodis. Jeigu leisite šitam žodžiui tampyti jus už virvutės, jūsų vaikas garantuotai nuolat jo griebsis.
Jūsų vaikas paprasčiausiai sako, kad yra įsiutęs. Reaguokite į tai. Jeigu pasakysite, kad žodis „neapykanta“ pas jus namie draudžiamas, galite tikėtis, kad sūnus vartos šį kaskart, kai supyks. Joks vaikas nepajėgia atsispirti galiai, kylančiai iš audringos tėvų reakcijos.
„Neapykanta“ – tai ne pyktis ir netgi ne jausmas. „Neapykanta“ – tai pozicija, arba poza, kad apsaugotume save. Juk negalite ginčytis su pozicija, kurią kas nors užima. Turite reaguoti į varomuosius jos jausmus. Atsiminkite, kad pyktis – tai gynyba prieš labiau slegiančius jausmus kaip baimė, nuoskauda ar liūdesys. Padėdami mažiesiems atpažinti, kas slypi už jų pykčio, suteikiame jiems priemonių jį išsklaidyti, o ne mestis į puolimą. Taip pat leidžiame savo vaikui žinoti, kad jis nėra blogas žmogus, nes įsiūčio jausmas padeda pripažinti savo pyktį kaip normalų ir judėti toliau, o ne įstrigti šiame.
Tad kaipgi reaguoti?
Neužkibkite ant savo vaiko pykčio deklaracijos. Pripažinkite, koks stiprus jo pyktis, bet paskui kaskitės giliau ir atjauskite dėl labiau pažeidžiamų emocijų (sielvarto, vienišumo, pavydo, baimės), skatinančių jo įsiūtį.
Neapkenti naujo mažylio? Girdžiu tave. Kartais tu išties užsiunti ant jo vien dėl to, kad čia yra. Matau, kaip niršti ir ant manęs, kad skiriu laiko kūdikiui. Tau labiau patiko, kai buvome tik tu ir aš. Tau liūdna, kad viskas dabar pasikeitė, ir aš tiek laiko praleidžiu su kūdikiu. Klausiu savęs, gal tu kartais jautiesi palikta? Ateik, prisiglausk prie manęs, aš laikysiu tave, ir galėsi man papasakoti apie savo liūdnus ir piktus jausmus. Kai būsi pasirengusi, bučiuosiu tavo nosytę, pėdų pirštelius ir mudu žaisime kūdikiškus žaidimus, tik tu ir aš, kaip darydavome, kai buvai dar kūdikėlis.
Būna sudėtingiau, kai jūsų vaikas sako neapkenčiantis brolio (sesers), pakankamai jau paūgėjusio(-s), kad suprastų sakomus žodžius. Jūs reaguojate su tokia pačia atjauta, bet taip pat pripažįstate, ką brolis (sesuo) jaučia, ir pasitelkiate interpretacijos įgūdžius tiltui tarp jųdviejų nutiesti.
Šiuo metu tu taip siunti, kad griebiesi žodžio „neapykanta“. Tai stiprus žodis, girdžiu, koks esi sutrikęs, kad jį vartoji. Gali siusti, kiek nori, bet tokie žodžiai išties žeidžia. Gali sakyti, dėl ko jautiesi prislėgtas, be tokių žeidžiančių žodžių... Kartais judu su Brandonu išties supykstate vienas ant kito, taip supykstate, kad net nenorite ieškoti iš to išeities. Štai ką turi galvoje sakydamas „neapkenčiu“, taip? Kad tu net nenori ieškoti išeities. Girdžiu, koks esi piktas. Kai mes ant ko nors labai pykstame, pamirštame, kad mylime juos, – bet meilė niekur nedingsta, tebėra čia, slepiasi kaip saulė už debesų... Kodėl neduodame sau laiko šiek tiek visiems nusiraminti, ir tada aš tau padėsiu su Brandonu pasikalbėti apie tai, kas atsitiko ir kodėl judu taip įpykote. Kad ir kas nutiktų, mes esame šeima ir visada žinosime, kaip sureguliuoti tarpusavio nesutarimus.
Jeigu jūsų vaikas toliau savo broliui (seseriai) sako: „Neapkenčiu tavęs!“ arba brolio (sesers) akivaizdoje sako: „Neapkenčiu jo(-s)!“ Atjauskite ir užbrėžkite aiškią ribą.
Girdžiu, koks esi piktas. Visada gali man pasakyti, kas tave pykdo. Bet tavo brolis jau supranta daug mūsų žodžių, o tavieji žodžiai skaudina. Jam bus labai liūdna girdėti tave tai sakant. Gali man papasakoti, koks esi piktas, taip pat parodyti plaktuku trankydamas savo darbastalį, smūgiuodamas savo lėlę Bobo arba nupiešdamas paveikslėlį, koks esi įsiutęs. Matysiu tave. Bet jeigu tau reikia svaidytis tokiais žodžiais, daryk tai užsidaręs vienas, kur brolis tavęs negirdės.
Svarbu pažymėti, kad trankymu ar smūgiais išliejamas pyktis negydo. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinės agresijosveiksmai tik sustiprina pyktį.8 Išgyjama bus tuomet, kai vaikas turės galimybę jums parodyti, kokie gilūs jo jausmai, ir matys jus sureaguojant užuojauta. Jūsų supratingumas užtikrina pakankamai saugumo, tad pliūpteli už pykčio prisitvenkusios ašaros ir baimės. Šias pajutus, jam nebereikia slėptis už pykčio ar „neapykantos“.
Jei vaikas šaukia savo broliui (seseriai) „Užmušiu tave!“? Vaikas griebiasi blogiausio, kokį tik žino, žodžio, kad jūs tikrai suprastumėte, kokie stiprūs jo jausmai. Būtent šiuo metu, kai vaikas yra būsenos „kovoti ar pabėgti“, tiek brolis, tiek jūs atrodote priešai. Bet jums teks nuraminti ir šio pykčio taikinį: Taip, girdėjau, tavo brolis sakė, kad tave užmuš. Šiuo metu jis labai įpykęs. Nesijaudink, neleisiu jam nieko skriausti, kad ir koks yra piktas. Esi saugus. Tavo brolis buvo labai susinervinęs. Tuojau pat padėsiu jam susigaudyti jo jausmuose.
